Viena darbo valanda per metus Lietuvoje pabrango 8 proc. | KaunoDiena.lt

Viena darbo valanda per metus Lietuvoje pabrango 8 proc.

  • Teksto dydis:

Naujaisiais, kovo 16 d. Bloomberg professional terminale paskelbtais duomenimis, Lietuvos darbo sąnaudų indeksas buvo didžiausias iš visų Baltijos šalių – 8,3 proc. Tai reiškia, jog vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2016 m. tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo daugiau negu 8,0 proc.

Nedaug nuo Lietuvos atsiliko Estija (8,2 proc.), mažiausias Darbo sąnaudų indeksas Baltijos šalyse fiksuotas Latvijoje  (7,2 proc.). Visos ES Darbo sąnaudų indeksas buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos 1,5 proc.

Darbo sąnaudų indeksas kasmet yra skaičiuojamas kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, pagal kurias išvedamas bendras vidurkis ir  valstybės lyginamos tarpusavyje.  Tai santykinis rodiklis, kuris išreiškia vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytį per pasirinktą laikotarpį. Darbo sąnaudos apima tiek tiesiogines, tiek netiesiogines visas darbdavio išlaidas, atsirandančias samdant darbuotojus, t. y. bruto darbo užmokestis, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos, socialinės įmokos ir išmokos.

Darbo sąnaudų kitimo tendencijos aktualios tiek verslininkams, tiek darbuotojams, tiek valdžios atstovams. Didėjančios sąnaudos verslui kelia papildomas rizikas, kurių nesuvaldymas konkurencinėje rinkoje gali lemti ypač dideles problemas. Vis dėlto nedidėjantis, nekonkurencingas atlyginimas vargu ar išlaikys aukštą kompetenciją turinčius, lojalius darbuotojus, pritrauks potencialių kandidatų.Taipogi bet koks valdžios atstovų sprendimas darbo ir socialinės apsaugos klausimais gali daryti vienokią ar kitokią įtaką.

„Manau, kad darbo sąnaudų augimą Lietuvoje per šiuos metus ypač paskatino paslaugų sektoriaus proveržis. Jame apie 70 proc. darbo sąnaudų sudaro atlyginimai.  Tokiam šuoliui įtakos taip pat turėjo darbo užmokesčio didinimas prekybos sferoje. Pramonėje šie pokyčiai jau įvykę anksčiau. Be to, bent vieną ar du augimo procentus nulėmė dalies verslo išėjimas iš šešėlio“, – komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.

Pasak B. Žemaičio, priešingai nei ES, kur šie rodikliai yra sveikos ekonomikos požymis, Lietuvoje infliaciją dukart lenkiantis atlyginimų augimas nėra sveikas rodiklis, ypač kai darbo našumas tiek nekyla. „Darbo sąnaudų augimas yra iššūkis verslui ir pavojus jo konkurencingumui. Viena vertus, Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, kitaip emigracijos nesustabdysime. Vienintelis būdas verslui įveikti šį iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą“, – sako B. Žemaitis.

Pramonėje iš visų Baltijos šalių didžiausias Darbo sąnaudų indeksas fiksuotas Latvijoje, o mažiausias Estijoje. Lietuva užėmė tarpinę poziciją. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonėje vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 m. ketvirtą ketvirtį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu padidėjo 7,9 proc., Latvijoje 8,6 proc., o Estijoje 5,0 proc. Pramonės sektoriuje visos ES šis vidurkis buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos 1,3 proc.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto, kuriame veikia  Bloomberg professional terminalas, profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, ,,didesnis Darbo sąnaudų indekso augimo fiksavimas rodo didėjančią naštą verslui dėl darbo vietų brangimo ir šį rodiklį galima būtų vertinti sugretinus su infliacijos ar produktyvumo rodikliais. Infliacijos rodiklis Lietuvoje, remiantis Bloomberg duomenimis (3,8 proc.), taip pat buvo beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos. Apibendrinant, tokia situacija rodo gan sparčiai brangstančios darbo vietos išlaikymo tendencijas, kurios turėtų būti sietinos ir su augančiu produktyvumu.‘‘


Šiame straipsnyje: PPA 2017

NAUJAUSI KOMENTARAI

Šiaip

Šiaip portretas
Statistiškai gal ir pabrango. O kiek procentų kainos viskam išaugo? Ir gana sekti tas pasakas apie darbo našumo nebuvima. Pvz vokiečiai dirba 5 kartus mažesniu našumu ir gauna 3 kart didesni atlyginimą netgi be tų statistiškai rekordiškai augančių atlyginimų Lietuvoje prie tų pačių vokiškų kainų kaip Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?
    Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

    Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai sk...

  • Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje
    Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje

    Rūkantys balkonuose... na išties, kiek galima?! Gyvenantys daugiabučiuose mane supras. Ryte keliesi su tuo nepakeliamu kvapu, vakare taip pat esi priverstas kartu „sutraukti" paskutinę cigaretę.  Langus pas vaikus stengiamės laikyti...

    15
  • Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?
    Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

    Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad iki 2025 metų mokytojo profesija bus prestižinė.   Esą mokytojais bus savo srities žinovai, profesionalai, jie bus aprūpinti šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir gaus tinkamą ...

    5
  • Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi  bendruomenės?
    Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi bendruomenės?

    Neseniai Kauno visuomenės sveikatos biuras atliko gyventojų pasitenkinimo miesto aplinka tyrimą.  Skirtingų seniūnijų, skirtingo amžiaus  kauniečiai nurodė problemas, kurias, jų nuomone, miesto valdžia turėtų spręsti. ...

    2
  • Kokia taktika laimėtojui atnešė 50 000 eurų prizą?
    Kokia taktika laimėtojui atnešė 50 000 eurų prizą?

    Vieni tiki prietarais, kiti – sapnų išsipildymu. Treti – kad gali laimėti didelį piniginį prizą smarkiai tuo tikėdami ir… žaisdami tam tikrai būdais. Pavyzdžiui, perkant tik naujai atsiradusių momentinių loterijų bilietus ...

  • Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?
    Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?

    Lietuvoje vis netylant kalboms apie seksualinio priekabiavimo skandalus, „metoo“, smurto panaudojimą prieš moteris, kalbama apie viską, išskyrus apie tai, kaip apsaugoti nukentėjusias ir neleisti panašiems atvejams kartotis....

    1
  • Artimųjų slaugymas, pačių artimųjų reikalas
    Artimųjų slaugymas, pačių artimųjų reikalas

    Prieš gerą savaitę Lietuvos bendruomenę sukrėtė mamos, slaugančios sunkią traumą patyrusią dukrą, nevilties šauksmas. Kauno NDNT valdininkų abejingumas pribloškė ne vieną. Buvo mojuojama įstatymais, badoma į eilutes, kurios ...

    7
  • Lyčių lygybės ekonominė ir socialinė nauda. Būtini pokyčiai savivaldybėse
    Lyčių lygybės ekonominė ir socialinė nauda. Būtini pokyčiai savivaldybėse

    Didžiausia kiekvienos valstybės vertybė yra jos žmonės. Lietuva nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl be galo svarbu pasitelkti kiekvieno iš mūsų – moterų ir vyrų – patirtį, kompetenciją ir kūrybinį pot...

    1
  • AKM toliau plinta kiaulių ūkiuose
    AKM toliau plinta kiaulių ūkiuose

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatuoja, kad ir toliau sparčiai daugėja afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių skaičius kiaulių laikymo vietose. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatyti 38 AKM židiniai 16-oje Lietuvos ...

  • Paskelbti kviečiamųjų studijuoti sąrašai Klaipėdos universitete
    Paskelbti kviečiamųjų studijuoti sąrašai Klaipėdos universitete

    Liepos 26 d. stojantieji į Lietuvos universitetus ir kolegijas gavo kvietimus studijuoti. Šiais metais Bendrojo priėmimo pirmojo etapo metu kvietimai studijuoti Klaipėdos universitete (KU) išsiųsti 277 būsimiems studentams. Iš jų &nd...

Daugiau straipsnių