Valstybė - raidė, skaičius ir nata

Garsaus Lietuvos dirigento, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD), Kauno miesto savivaldybės tarybos nario Petro Bingelio teigimu, Kaunas turi visus kultūros pagrindus, tačiau dabar atėjo metas siekti aukštesnių kokybės standartų.

Esate Kauno miesto Tarybos narys, daugelį metų dirbate kultūros srityje. Turbūt Jūs geriausiai matote Kauno kultūrinį gyvenimą. Koks jis Jūsų akimis, kokie buvo šie keleri paskutinieji metai?

Kaunui šie metai kultūriniu požiūriu buvo ypatingi. Turėjome grandiozinį renginį – 90 metų „Dainų šventės“ minėjimą. Pirmą kartą ji buvo surengta 1924 metais, todėl simboliškai ir po 90 metų „Dainų šventę“ šventėme jos gimtajame mieste. Šventei ruošėmės visus metus.

Žinoma, reikia paminėti ir tai, kad savivaldybė susigrąžino ir legendinį „Romuvos“ kino teatrą, kuris yra vienas iš miesto kultūrinių simbolių. Įsteigėme J. Vienažinskio bei „Poezijos pavasario“ premijas.

2013 m. buvo visas renginių ciklas, skirtas legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti. Taip pat atnaujinome ir miesto turizmo prekės ženklą. Tai - labai reikšmingi darbai, kurie miestiečiams leido mėgautis kultūriniais renginiais bei didinti miesto svečių, turistų skaičių.

Kokie numatomi artimiausi darbai kultūros srityje arba, ko, Jūsų nuomone, Kaunui trūksta labiausiai?

Manau, kad Kaunui labiausiai trūksta kokybiškų, modernių koncertinių rūmų. Dabar dėl jų statymo yra nemažai diskusijų, tačiau besidomintys kultūra ir menu žmonės supranta, kad jie yra būtini, jei norime pakelti kultūrinį gyvenimą į aukštesnį lygį. Žinoma, mes turime arenas, kurios talpina tūkstančius žiūrovų, tačiau jos nėra koncertinės salės. Arenos lieka sporto arenomis, kuriose turi vykti sporto renginiai, o ne koncertai, reikalaujantys ypatingos akustikos, išplanavimo, interjero. Vedant derybas su pasaulinėmis žvaigždėmis, susiduriame su problema, kad jos atsisako čia vykti, nes neturime koncertinių rūmų, jie tiesiog nenori čia koncertuoti, o vietoje mūsų renkasi Latviją ar Estiją, kur yra tinkamos visiškai naujos ir modernios koncertinės erdvės.

Taip pat matau, kad žmonės yra klaidinami, jog jiems statyti savivaldybė neva švaistys pinigus, kurie galėtų būti skirti gatvių remontui ar kitam darbui, gerinančiam miestiečių kasdienybę. Tačiau tai yra netiesa, taip kalba populistai, norėdami gauti daugiau rinkėjų balsų, nes ES pinigai, kurie yra skirti kultūrai, kultūriniams renginiams ar objektams, negali būti perkeliami į kitą sferą, todėl arba juos panaudosime pagal paskirtį, arba teks grąžinti atgal. Labai džiaugiuosi Kauno savivaldybės tvirtumu ir apsisprendimu šiuos rūmus pastatyti iki 2018 metų. Tai bus vieninteliai tokie muzikiniai rūmai Lietuvoje.

Kaip bendrai vertinate Kauno kultūrinį gyvenimą? Ar judame pirmyn, o gal stovime vietoje?

Kaune gerų pokyčių yra labai daug, kaip ir padarytų darbų. Juk mes esame vienintelis Lietuvos miestas, kurio savivaldybė išlaiko tiek daug teatrų, šokių būrelių, judėjimų. Vienintelė Kauno savivaldybė turi simfoninį orkestrą. Tai tikrai parodo, kad miesto valdžia investuoja į kultūrą, tam turime pagrindą, dabar reikia augimo ir valstybės pagalbos.

Ką turite omenyje, sakydamas, kad reikia ir valstybės pagalbos?

Pirmiausia valstybė, vyriausybė formuoja žmogaus požiūri į kultūrą. Visuose rinkimuose kandidatuojančių partijų prioritetas yra kultūra, tačiau, kai baigiasi rinkimai, tada kultūra yra nustumiama į galą.

Valstybė laikosi ant trijų pagrindų – raidės, skaičiaus ir natos. Sakydamas nata, turiu omenyje visus menus. Visoms sritims turi būti skiriamas vienodas finansavimas, tik tada valstybė turės tvirtus pagrindus, ugdys patriotiškumą, meilę tėvynei, formuos vertybes. Kultūra laikosi ant bendruomenės - kokia bus suformuota bendruomenė, tokia bus ir kultūra.

Kada turi prasidėti ir kaip turi būti vykdomas šis bendruomenės formavimas?

Reikia pradėti nuo pačių mažiausių. Pažiūrėkime į mokyklas: iš 52 -ejų Kauno mokyklų chorus turi tik trys. Menų mokslai yra nustumti ne į antrą, o net trečią planą. Tokia situacija yra visoje Lietuvoje. Mes norėtume skirti finansavimą menų klasėms mokyklose, pavyzdžiui, choriniam dainavimui ar aktorystei. Neabejoju, kad nuoseklus darbas ir ši iniciatyva gerų rezultatų duotų per artimiausius 10 metų.

Kokia yra Jūsų, kaip dirigento ir kultūrinio veikėjo, svajonė, ką norėtumėte išvysti Kaune koncertuojant?

Aš labai norėčiau, kad Kaune išliktų ir stiprėtų tradiciniai festivaliai, o ne pavieniai renginiai ar koncertai, mūsų mieste vykstančiuose kasmetiniuose renginiuose nuolat dalyvautų geriausi pasaulio atlikėjai, kurie groja prestižiškiausiose Europos muzikinėse salėse.

Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD Kauno m. skyrių sueigos politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1319919

 

 


Šiame straipsnyje: TS-LKD inf.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių