Vadybos katedros tarptautinės mokslinės konferencijos - logistikos studijų pradžia

Dabar mes, KU, ASU, LAEI bei MRU mokslininkai, nutarėme moksliškai „sujungti“ šiuos geografinius taškus, mokslinį darbą paįvairindami kelionėmis, ir pradėjome įgyvendinti šį projektą. 2014 ir 2015 metų vasaromis, pasibaigus pagrindiniams darbams universitetuose (įteikti diplomai absolventams) kartu su Aleksandro Stulginskio, Mykolo Riomerio, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Latvijos žemės ūkio, Sankt Peterburgo valstybiniu serviso ir ekonomikos, Žitomiro valstybiniu agroekologijos ir Baltarusijos valstybiniu universitetais bei Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu organizavome mokslines konferencijas, kur svarstėme ekonomikos ir vadybos mokslo bei studijų inovatyvių sprendimų įgyvendinimo, socialinių inovacijų, siekiant skatinti žemės ūkio gamintojų organizacijų ir kooperacijos plėtrą, problemas. Nemažai laiko skyrėme tiesioginiams ryšiams puoselėti – susitikdavome prie Baltijos jūros. KU vadovybė konferencijas aktyviai rėmė: laisvalaikiu dalyvius plukdė universiteto mokomuoju burlaiviu „Brabander“.

2016 m. birželio pabaigoje prisėmę nemažą maišelį smėlio prie Baltijos jūros, įsiruošėme į kitą LDK valdų geografinį tašką – Odesą. Dalyvaudami tarptautinės mokslinės konferencijos darbe, klausėmės pranešimų, supažindinome kolegas su savo universitetais, lankėmės ir bendravome su Odesos I. I. Mečnikovo nacionalinio universiteto, Odesos Valstybinio žemės ūkio universiteto, Odesos nacionalinio jūros universiteto, Žitomiro agroekologijos universiteto ir kitų Ukrainos universitetų mokslininkais, verslininkais, valdžios atstovais, diskutavome mokslo bei valstybinės reikšmės klausimais. Juodosios jūros pakrantėje išbarstėme atvežtą Baltijos smėlį ir prisėmėme Odesos pakrantės turinio, kurį pažadėjome išbarstyti Lietuvos pakrantėje.

Dėl sudėtingos demografinės situacijos Ukrainoje per kelerius pastaruosius metus studentų skaičius I. I. Mečnikovo nacionaliniame universitete sumažėjo nuo 19 iki 11 tūkstančių, per 15 metų ištuštėjo apie 600 gyvenviečių. Mokslininkai bando padėtį koreguoti, įgyvendinami giminių įkurdinimo (rus. rodoslovnyje poselenija) projektą. Pagal šį projektą kuriamos naujos gyvenvietės, kuriose apsigyventi gali bet kuris norintis Ukrainos pilietis. Tokiam savanoriui (šeimai) valstybė visam gyvenimui nemokamai skiria 1 ha žemės įkurti giminių sodybą-dvarą. Būtina sąlyga – pusė teritorijos per tam tikrą laiką turi būti apsodinta mišku, o kitoje žemėje naujakurys gali statytis namą, ūkinius pastatus, laikyti gyvulius, auginti derlių, žodžiu, užsiimti žemės ūkiu. Svarbi sąlyga – šios žemės savanoris negali parduoti, išnuomoti, gali tik perduoti ją kaip palikimą savo įpėdiniams. Mūsų kolegos iš Žitomiro agroekologijos universiteto, vieno iš šio projekto sumanytojų ir entuziastingų vykdytojų, teigimu, naujakurių atsiranda vis daugiau, todėl netolimoje ateityje Ukrainos kaimo demografija turėtų pasikeisti į gerąją pusę.

Kitą įdomų projektą konferencijoje pristatė mokslininkė iš Izmailo (Ukraina). Ji organizuoja mažų vaikų (darželinukų) gamtos paslapčių mokymą. Pagal nustatytą tvarkaraštį vaikai savarankiškai į paruoštus vazonus sodina obelų ir kitų vaismedžių sėklas, sodinukus prižiūri, laisto, taigi augina medį, kol subręs vaisiai...

2016 metų rugsėjo 12–13 dienomis Klaipėdoje sulaukėme ukrainiečių atsakomojo vizito. Klaipėdos universiteto Vadybos katedra kartu su Odesos nacionaliniu jūros universitetu ir PO SVS „Vodniki“ (Ukraina), taip pat Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio universitetais, VšĮ „Klaipėdos laivybos tyrimų centru“ organizavo tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Transporto logistikos vystymo problemos“ („Problems of Transport Logistics Development“ Inter-translog’2016). Konferencijoje dalyvavo ir Vokietijos, Latvijos bei Bulgarijos universitetų, Klaipėdos jūrų uosto atstovai: Martynas Armonaitis (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos direktorius), Arūnas Pakutinskas (UAB „Kemitek“ Klaipėdos regiono vadovas), Jonas Nazarovas (AB „DFDS Seaways“ vadovas), Benediktas Petrauskas (UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ generalinis direktorius), Vytautas Paulauskas (VšĮ „Klaipėdos laivybos tyrimų centro“ vadovas, KU profesorius), Ričardas Urbutis (UAB „Naftos grupė“ buvęs operatyvinės dalies vadovas), Natalja Katiužinskaja (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Multimodalinių pervežimų organizavimo skyriaus vadovė).

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė: KU prorektorė doc. dr. R. Vaičekauskaitė, ASU prof. dr. A. Raupelienė, Odesos nacionalinio jūros universiteto doc. N. Kovalenko, KU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. A. Bučinskas, šio fakulteto Vadybos katedros vedėjas R. Stašys. Jie informavo apie savo institucijose vykdomą mokslinę veiklą, kvietė bendradarbiauti, kartu vykdyti tyrimus socialinėje srityje, publikuoti straipsnius, organizuoti konferencijas, keistis studentais ir dėstytojais.

Į konferencijos programą buvo įtraukti net 37 pranešėjai, tačiau visiems norintiesiems plenarinio posėdžio metu pasisakyti apie savo logistikos mokslo pasiekimus neužteko laiko. Be neįkainuojamų konferencijos dalyvių atnaujintų ir naujų užmegztų kontaktų, reikia paminėti ir gana solidžią mokslinę produkciją: Odesoje išleistas 21 straipsnio tezių rinkinys, kuriame 6 straipsniai – mūsų universiteto Vadybos katedros mokslininkų publikacijos.

Kitą dieną iki pietų Klaipėdos universiteto Senato salėje organizuotos apvaliojo stalo mokslininkų ir verslo atstovų diskusijos Ukrainai ir Lietuvai svarbiais logistikos planavimo ir vykdymo klausimais. N. Katiužinskaja supažindino su traukinio „Vikingas“ perspektyvomis. Konteinerinis traukinys „Vikingas“ – bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių, uosto krovos bendrovių ir Klaipėdos, Odesos bei Iljičiovsko uostų vykdomas projektas, sudarantis prielaidas sujungti Baltijos ir Juodąją jūras. Į diskusijas dėl traukinio „Vikingas“ perspektyvų aktyviai įsitraukė doc. dr. L. Kosharska (Odesos nacionalinis jūros universitetas), prof. Yevgen Reytsen (Kijevo nacionalinis statybos ir architektūros universitetas), AB „DFDS Seaways“ vadovas Jonas Nazarovas, UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ generalinis direktorius doc. dr. B. Petrauskas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonomikos direktorius M. Armonaitis skaitė pranešimą Klaipėdos uosto plėtros tema „Klaipėdos jūrų uosto plėtros galimybės“ („The Opportunities of the Klaipeda Seaport Development“), kuris sulaukė didelio diskusijos dalyvių dėmesio. Verslo ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovų pranešimuose akcentuotos praktinės uosto ir logistikos problemos, minėti galimi jų sprendimo būdai, tačiau visi pabrėžė, kad praktinių problemų sprendimas turi prasidėti nuo mokslo, specialistų rengimo, mūsų universiteto pastangų rengiant aukštos kvalifikacijos tiekimo grandinės vadovus, logistikos specialistus.

Po pietų „Sea Horse“ kateriu konferencijos dalyviams surengta apžvalginė išvyka po Klaipėdos uosto akvatoriją. Savo kompetentingumą ir šiltą humoro jausmą ekskursijos metu pademonstravo gido „pareigas“ ėjęs prof. V. Paulauskas. Jis supažindino dalyvius su miesto ir uosto istorija, funkcijomis, problemomis ir perspektyvomis, patenkino dalyvių smalsumą, atsakydamas į pateiktus klausimus. Oras ir dalyvių nuotaika buvo puikūs. Pasinaudoję proga Lietuvos pakrantėje išbarstėme smėlį, parsivežtą nuo Juodosios jūros, tuo ir baigėme savo projektą – atkūrėme LDK ribas.

Prof. Julius Ramanauskas, prof. Rimantas Stašys