T. Jakutavičius. Jauni, išsilavinę ir be darbo patirties? Kas? Migrantai.

Praūžus rugsėjo pirmosios šurmuliui bei aistroms dėl vis dar esančių bei net gilėjančių Lietuvos švietimo problemų, atrodo viskas palaipsniui stojas į senas vėžes. Tačiau diskusijoms rimstant problemos nemažėja ir kai politikai žaidžia savo polemikas, žarstydamiesi aukštomis frazėmis, gyvenimas jaunimui negerėja. Paradoksalu, jog neseniai Eurostato gautais duomenimis paaiškėjo, kad mūsų jaunimas yra vienas iš labiausiai išsilavinusių Europoje, tačiau jų nedarbo lygis vis dar yra opi problema. Laikas dabar, o ne vėliau, mesti visus ideologinius žaidimus į šalį ir ruošti jaunus žmones oriai įsitvirtini darbo rinkoje.

Kas aš toks, kad galėčiau taip sakyti?

Ne kartą teko lankytis daugelyje Lietuvos ugdymo įstaigų, įgyvendinant projektą “Tu ir Tavo pirmas darbas” bei atvirai diskutuoti su jaunais žmonėmis apie jų, kaip būsimų darbuotojų, teises, galimybes darbo rinkoje bei kitus jiems ateityje esminius klausimus (įdomu, ar sprendimų priėmėjai tai bandė?). Susitikimų patirtis įvairiapusiška, bet akivaizdu, kad mes pasirenkame tai, ką norime matyti, entuziastingai giriame geruosius pavyzdžius, tačiau pamirštame didžiąją dalį ne tokių sėkmingų istorijų, nes vis dar jauni žmonės susiduria su daugybe iššūkių ieškantis pirmojo darbo mūsų šalyje bei siekiant įgyti darbinės patirties. Kaip situacija galėtų gerėti? Vienas iš galimų sprendimų - apmokamos praktikos ir stažuotės.

Europos Parlamente - neapmokamų stažuočių uždraudimas

Liepos pradžioje Europos Parlamento (EP) biuras, Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente iniciatyva ir daugelio jaunimo nevyriausybinių organizacijų ilgo darbo dėka, priėmė naujus stažuočių principus, pagal kuriuos įtvirtinta, kad Europos Parlamento nariai gali pasiūlyti trijų tipų stažuotes, iš kurių dviem yra nustatyta naujos apmokėjimo taisyklės. Akivaizdu, jog sena praktika, kai EP nariams nebuvo reikalaujama suteikti stažuotojams ir praktikantams bent jau minimalų atlyginimą, o pats klausimas dėl apmokėjimo skyrimo priklausė jų pačių nuožiūra, reglamentuotai nebebus taikoma. Taip pat, pagal naują tvarką, jauni žmonės norintys įgyti patirties EP bus atitinkamai apsaugoti nuo nenumatytų atsitikimų bei nelaimių stažuotės metu, užtikrintos kitos socialinės garantijos, taip panaikinant darbinę diskriminaciją tarp jų ir pastovių darbuotojų. Šis sprendimas gali būti tvirtu signalu ir pavyzdžiu ne tik kitoms ES institucijoms, bet ir šalių narių viešajam ir privačiam sektoriams skatinant palaikyti apmokamų praktikų ir stažuočių galimybę. Šis klausimas vis aktualesnis tampa Jungtinėje Karalystėje, kurioje apie 40 proc. iš 70 000 stažuotojų kiekvienais metais atlieka neapmokamas praktikas vienoje iš brangiausių vis dar ES šalių. Gal laikas apie tai prabilti ir mūsų šalyje?

Už darbą turi būti atlyginta

Turbūt daugeliui studentų ar ką tik įgijusiems išsilavinimą teko susidurti, jog norint pradėti dirbti kvalifikuotą, o ne “juodą” darbą, jau reikalaujama darbo patirties. Universitetinė praktika dažnai nėra pakankama, o ir jos metu ne kiekvienas jaunas žmogus jaučiasi motyvuotas ir įgijęs naudingos patirties, tuo labiau jeigu tokio tipo praktiką tenka derinti su studijomis ir dažnu atveju - papildomu darbu. Juk praktikos esminis principas - tai šansas įgyti darbo patirties, atitinkančios studijų profilį ir taip gauti nuolatinį darbą, tuo pačiu darbdaviui įsitikinti galbūt būsimo darbuotojo potencialu. Tad ką daryti studentui, kurį ir jo šeimą slegia ir taip nemaži mokesčiai už mokslą, kasdienines paslaugas? Tai lyg uždaras ratas, kai jaunuolis gimęs finansiškai nestabilioje šeimoje dažnu atveju priverstas turėti tokį pat likimą, sunkiau įsiliedamas į darbo rinką arba dirbdamas nekvalifikuotus darbus. Esu įsitikinęs, kad net minimalus finansinis paskatinimas jauniems žmonėms praktikos ar stažuotės metu padėtų siekiant įgyti profesinės patirties, ieškoti savęs ir pirmieji žingsniai darbo rinkoje būtų tvirtesni. Be to, neadekvati praktika, kai apmokamos darbo vietos užpildomos patirties norinčiais įgyti studentais ar ką tik baigusiais jaunais žmonėmis ir neapmokant už jų darbą, turėtų pagaliau baigtis nelaikant jų nemokama darbo jėga.

Esminis prioritetas - lygios galimybės užsitikrinti savo ateitį visiems

Deja, bet apmokamų stažuočių ir praktikų idėja mūsų šalyje ne tik, kad neišdiskutuota, bet realiai net neiškelta. Taip pat vis dar nėra aiškiai ir kokybiškai reglamentuotos ir koordinuotos pačių praktikų nuostatos, o stažuočių tipas Lietuvoje iki dabar nėra paplitęs. Tiek valstybinės, tiek švietimo institucijos bei privatus sektorius turėtų daugiau skirti dėmesio jaunų žmonių skatinimo, motyvavimo bei įtraukimo į darbo rinką priemonėms gerinti tam, kad kiekvienas jaunus žmogus, nesvarbu iš kokios socialinės aplinkos ar klasės jis yra kilęs, turėtų lygias galimybes siekti profesinės karjeros turint stiprią startinę poziciją. Galbūt tada vis mažiau jų pagalvos apie emigracijos kelią?