Sveika gyvensena. Ar mes jau pasirengę keisti savo įpročius?

Vadinasi, mes labiau rūpinamės savo sveikata? O gal visa Lietuva neabejinga sveikatai ir jau yra pasirengusi sistemiškai keisti šalies požiūrį? Taigi, ar sveikatos medicinai yra vietos mūsų šalies sveikatos sistemoje? Apie tai ir dar daugiau kovo 17 d. diskutavo konferencijos dalyviai: LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ES komisaras už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė, LSMU Šeimos klinikos vadovas prof. Leonas Valius, studentų atstovė Eglė Minevičienė ir kiti.

LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas negailėjo gerų žodžių organizatoriams, svečiams ir tiems, kurie kuria ir plėtoja sveikatos medicinos programas mūsų Universitete. Jis pažymėjo, kad nesąs sveikatos medicinos ekspertas, bet kaip kardiologas gali palyginti, kaip viskas kinta. Maždaug prieš 30 metų kardiologo karjerą pradėjęs rektorius pažymėjo, kad per tą laiką mūsų galimybės diagnozuoti vis gerėja. Jis prisiminė tyrimais pagrįstą straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad gyvensena gali koreguoti genetinę riziką, ir sakoma – nesvarbu, kas bebūtų žmogaus genuose, tai gali būti pataisyta. Tai ypač svarbu diagnozuojant sunkiai pagydomas ligas.

Rektorius pabrėžė, kad kalbant apie personalizuotą mediciną, kurios link visi mes judame, negalime nepaminėti investicijų svarbos. „Turime suprasti, kad net turtingoms, palyginti su Lietuva, šalims tai gana didelės išlaidos, todėl mes turime ieškoti kitų galimybių“, – kalbėjo rektorius.

„Labai džiaugiuosi, kad ši konferencija tapo metine“, – kalbėjo LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ministras kalbėjo, kad dar 1970-ųjų pradžioje buvo pradėti fundamentalieji tyrimai, padedantys suprasti rizikos veiksnius. Anot jo, šiandien jau kuriama nauja banga – naujas, modernus supratimas apie kontrolę ir profilaktiką. „Žmonės labai sunkiai dirbo ištisus metus kurdami gyvensenos medicinos programas, sudarinėdami mokymo planus. Visko, ko jiems reikėjo, tai tik įkvėpimo. Ši konferencija mums taip pat įkvėpimo šaltinis“, – kalbėjo ministras. Konferencijos svečias A. Veryga buvo laimingas, galėdamas pasakyti, kad gyvensenos medicina yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų, ne tik rizikos veiksnių kontrolės. Jis minėjo, kad turi būti sukurtas mechanizmas, padėsiantis žmonėms keisti savo gyvensenos įpročius. „Ir aš esu tikras, kad šie gyvensenos specialistai turi ateiti į mūsų sistemą ir padėti tiems žmonėms, kurie negali pakeisti savo įpročių patys“, – kalbėjo ministras apie LSMU rengiamus gyvensenos medicinos specialistus.

ES komisaras už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis džiaugėsi, kad buvo pakviestas diskutuoti apie gyvensenos mediciną. „Kaip tai gali padėti? Kaip žmonės gali būti įtraukiami teikiant pagalbą kitiems žmonėms“, – šiuos klausimus kėlė ES komisaras. Svečias pabrėžė PSO sveikatos apibrėžties jam artumą – „kad sveikata yra fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“. Jis minėjo, kad apie tai jau diskutuojama visuomenėje, Vyriausybėje, Seime.

Adrianas Kennedy’as, „Arabian Wellness & Lifestyle Management“ direktorius, kalbėjo, kad 45 metus dirbdamas šioje srityje, keliavęs po pasaulį bei dalyvaudamas seminaruose, dar nėra matęs tokio Vyriausybės palaikymo iš vienos pusės, Universiteto ir medicinos specialistų – iš kitos. „Man dar niekada neteko matyti, kaip kuriamas pirmas gyvensenos medicinos modelis. Man Lietuva – pirmoji šalis, sujungianti šalies mastu reikšmingus sprendimus. Toks modelis galėtų būti pritaikytas ir Europoje, ir kitose šalyse. Daugelyje pasaulio vietų mes taikome individualias sveikos gyvensenos praktikas, bet nežinau nė vienos šalies, kur būtų sveika gyvensena skatinama pačios vyriausybės“, – kalbėjo ponas Adrianas Kennedy’as.

Konferencijos dalyviai klausėsi dietistės mokslininkės Branda Davis, tarptautinės organizacijos „Atsakingų technologijų institutas“ vadovo M. Smitho, Klivlendo klinikos Sveikatingumo instituto direktoriaus dr. Mladeno Golubico, Kalifornijos universiteto Prevencinės medicinos tyrimų instituto prezidento prof. dr. Deano Ornisho, LSU mokslininko prof. habil. dr. Alberto Skurvydo, LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedros, Elgesio medicinos instituto med. psichologės Alicijos Juškenės ir LSMU Elgesio medicinos instituto med. psichologo Juliaus Burkausko.

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė džiaugėsi, kad kiekvienais metais konferencija pritraukia vis daugiau dalyvių. Tai rodo ne tik didėjantį diskutuojamos temos aktualumą, bet ir specialistų poreikį Lietuvoje ir visame pasaulyje. „Mums didelė garbė matyti mūsų konferencijoje užsienio šalių gyvensenos medicinos ekspertus, kurie atvyko pas mus, kad galėtų bendradarbiauti su mumis plėtojant Gyvensenos mediciną tiek praktikoje, tiek studijose, tiek vykdant tyrimus“, – kalbėjo dekanė.