Susitikime su J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda išsakyti KPPAR narių pasiūlymai

Išdėstyti verslo bendruomenės lūkesčiai naujai formuojamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, aptartos kandidatės į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas Ingridos Šimonytės pristatytos ministrų kandidatūros.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius dėkoja rūmų nariams pateikusiems klausimus ir pasiūlymus. Didžioji dalis jų susitikimo metu buvo išsakyti šalies vadovui.

Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų nariai nurodo, kad šiuo laikotarpiu verslui yra svarbūs paramos tęstinumo klausimai. Siekiame tikslingesnio verslo, nukentėjusio nuo pandemijos, rėmimo ne tik artimiausiu metu, bet ir ilgesnėje perspektyvoje. Siūlome kalbėti ne tik apie subsidijas bet ir kitas pagalbos priemones, tokias kaip lengvatinės paskolos, garantijos ir kitos.

Kaunas pasižymi tradicinėms pramonės šakomis, todėl keliame paramos tradicinėms pramonės šakoms, remiant skaitmenizavimą, automatizavimą ir, ypatingai, savų prekinių ženklų kūrimą ir įtvirtinimą rinkose (tekstilės, rūbų, baldų, medienos gaminių, keramikos gamybos bendroves, ypač veikiančias ar besikuriančias regionuose, nes tokiu būdu didinamas ir užimtumas regionuose) klausimą.

Ne mažiau svarbus išlieka ir konkurencijos tarnybos darbo efektyvumo klausimas: verslas jaučia neteisingą požiūrį vertinant tuos pačius verslo ir valstybinių įmonių/įstaigų veiksmus. Kyla klausimas ar teisingai ir sąnaudomis pagrįstais įkainiais dirba, tokios įmonės kaip Registrų centras bei Lietuvos geležinkeliai? Be to pastebime kylančius gyventojų aptarnavimo automobiliniu transportu trikdžius ir šiuo klausimu priimamus netinkamus sprendimus.

Matome poreikį nustatyti efektyvumo rodiklius valstybinėms įmonėms ir organizacijoms, remiantis geriausiomis šalių praktikomis, neriboti Valstybinių įmonių socialinės partnerystės su Verslo asocijuotomis struktūromis (Oro uostai, Jūrų uosto direkcija ir kt.).

Sprendžiant trūkstamos darbo jėgos klausimą siūlome plačiau atverti galimybes atvykti darbuotojams iš 3-jų šalių, taikant tą pačią apmokėjimo ir apmokestinimo tvarką, kaip ir nuolat dirbantiems Lietuvos Respublikos žmonėms ir pertvarkyti užimtumo tarnybos veiklos principus, optimizuoti pašalpų mokėjimą, (pagal principą – tik tam kam realiai reikia), efektyvinti perkvalifikavimą iki sugebėjimo dirbti. Taip pat įmonėms skirti subsidijas ar pelno mokesčio lengvatas, reikalingoms darbuotojų kvalifikacijoms suteikti darbo vietoje, jeigu tokių specialistų mokymo įstaigos paruošti negali.

Verslas turi ir bendrą lūkestį Vyriausybei – daugiau nuoseklumo, mažiau nuolatinių reformų verslo reglamentavimo ir mokestinėje srityse.