Sportinę brandą pasiekusi penkiakovininkė G. Venčkauskaitė Tokijuje tikisi nustebinti save

  • Teksto dydis:

2012-aisiais į Londono olimpines žaidynes šiuolaikinės penkiakovės atstovė Gintarė Venčkauskaitė išvyko būdama vos devyniolikos.

Kaip pati prisimena, tuomet olimpinės žaidynės dabartinei Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentei atrodė įdomus nuotykis, kurio rezultatas nebus svarbiausias dalykas.

„Labai skiriasi mano branda. Prisimenu save labai jauną ir mažai ką suprantančią. Buvau įstumta į balą tarp suaugusiųjų ir bandžiau kapstytis. Tada dar nesupratau, dėl ko tai dariau, nesupratau, kad apskritai galiu patekti į olimpines žaidynes. Dabar esu subrendusi ir suprantu, kodėl pasiruošimas yra toks sunkus ir kodėl reikia kentėti. Tuo metu tai buvo vaikiškas entuziazmas“, – prisiminimais dalijosi G. Venčkauskaitė.

Dabar olimpietė jau žino, ko tikėtis iš olimpinių žaidynių Japonijoje, kur prie starto linijos kartu su ja rugpjūčio 5 dieną stos dar 35 sportininkės iš 31 pasaulio šalies.

Lietuvos delegacija šiuolaikinės penkiakovės moterų rungtyje pateks į elitinių šalių, turinčių po kelias atstoves vienoje rungtyje, sąrašą – mūsų šaliai atstovaus ir Londono olimpinių žaidynių čempionė Laura Asadauskaitė.

„Sportinės brandos sulaukę atletai į olimpines žaidynes važiuoja iškovoti medalį arba bent giliai širdyje to trokšta. Bet žinote, sportininkų keletas tūkstančių, o medalių vos keli šimtai. Aš einu su visu būriu ir taip pat tikiuosi tų aukščiausių tikslų, bet iš tikrųjų tai noriu nustebinti pačią save ir pasirodyti kuo geriau“, – kalbėjo G. Venčkauskaitė.

2020-ųjų kovą prasidėjusi koronaviruso pandemija sustabdė ne tik sportininkų, bet ir visų žmonių gyvenimus. Nacionalinės ar tarptautinės varžybos buvo nutrauktos, o atletų meka vadinamos olimpinės žaidynės iš 2020 metų perkeltos į 2021-uosius.

Tai reiškė, kad Tokijo olimpinių žaidynių ciklas staiga prasitęsė dar metams – nuo ketverių iki penkerių metų.

„Man šis olimpinis ciklas buvo šiek tiek per ilgas. Ruošiesi ketverius metus, žinai tikslias datas ir staiga viskas yra atšaukta, – akcentavo G. Venčkauskaitė. – Norint per vienerius metus išlaikyti tokią gerą fizinę formą ar netgi ją pagerinti yra tikrai sunku – ne tik sportininkas, bet ir visa jo komanda turi dirbti 120 procentų pajėgumu. Tai nutiko pirmą kartą istorijoje, todėl jautėmės kaip bandomieji triušiai. Situacija tikrai neeilinė.“

LSU studentė šią vasarą jau dabar gali vadinti neeiline. Birželio pradžioje Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) patvirtino, kad G. Venčkauskaitė tapo bėgimo ir šaudymo rungties pasaulio rekordininke.

Anot sportininkės, kombinuota penkiakovės rungtis jai imponuoja labiausiai ir dėl to jos geru rezultatu stebėtis nereikėtų.

„Tiesiog bėgimo ir šaudymo rungtyje jaučiuosi geriausiai. Laikausi tos minties, kad kai patinka, tai ir sekasi. Neatmesčiau ir jojimo, kuris man taip pat labai patinka. Labiausiai atsibodęs man yra plaukimas, nes kai 20 metų matai tas pačias baseino plyteles, yra tikrai sunku. Manau, kad tai yra visų penkiakovininkų nemėgstamiausia rungtis…“ – teigė G. Venčkauskaitė.

Penkios skirtingos šiuolaikinės penkiakovės rungtys pasižymi erdve, kurioje galima lengvai suklysti. Prastai jojantis žirgas, šaltas vanduo ar netikėtai pasikeitusios oro sąlygos – tai tik keli veiksniai, galintys pakišti koją kovoje dėl medalių.

„Patirtis labai padeda išvengti netikėtumų ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Esame dalyvavę fechtavimosi rungtyje, vykusioje palapinėje be sienų. Dažniausiai fechtuojamasi salėje, kur yra šalta, o čia viskas vyko Egipte, kur karšta ir į akis pučia smėlį, – juokdamasi prisiminė G. Venčkauskaitė. – Galvoju, kad ta sukaupta patirtis yra svarbi sėkmingo pasirodymo dalis, nes atrodo, kad nebėra kažkokių ekstremalių penkiakovės sąlygų, kurių nebūtume išgyvenę.“

Lietuvos sporto universiteto Treniravimo sistemų studijų programoje studijuojanti olimpinė atletė atvira – jei ne Universiteto bendruomenės geranoriškumas, mokslų penkiakovininkė veikiausiai nebūtų pratęsusi.

„Buvau išėjusi akademinių atostogų, nes kai nepatekau į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, susilaukiau dukrytės, vėliau jau pradėjau ruoštis Tokijui. Dabar grįžau į LSU ir noriu pabaigti studijas. Neslėpsiu, sunku viską suderinti, bet džiaugiuosi, kad tiek Universiteto dėstytojai, tiek administracija labai lanksčiai žiūri į tai, kad esu sportininkė“, – pasakojo G. Venčkauskaitė.

Liepos 23-ąją prasidėjusios olimpinės žaidynės truks dar pusantros savaitės – iki rugpjūčio 8-osios. Lietuvos delegacijos kraityje olimpinių medalių kol kas dar nėra.


Šiame straipsnyje: LSU2021

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių