Rūmų pozicija dėl ukrainiečių (karo pabėgėlių) integracijos, įdarbinimo subsidijuojant

  • Teksto dydis:

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (toliau – Kauno PPA rūmai), jungiantys 679 įmones ir atstovaujantys  bendriesiems verslo interesams LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei ir Užimtumo tarnybos direktorei Ingai Balnanosienei pateikė siūlymą dėl į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių spartesnės integracijos, įdarbinimo ir pagalbos darbdaviams.

Imigrantų, tautinių mažumų integracija tampa vis aktualesnė mūsų valstybėje, o darbdaviai atliks vieną iš kertinių funkcijų karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos procesuose. Kauno PPA rūmai atliko narių apklausą ir daugiau nei 80 įmonių pasiūlė darbo vietas atvykstantiems žmonėms (informacija perduota Kauno miesto savivaldybei). Kai kurios įmonės jau pradeda įdarbinimo procesus.

Darbdaviai labai atsakingai vertina ukrainiečių įdarbinimą ir jų sklandžios bei kiek įmanoma greitesnės integracijos procesus, nes socialiai integruotas asmuo, turėdamas tam tikrą socialinį statusą ir atlikdamas tam tikrą funkciją, užtikrins tiek tautinės mažumos, tiek visos visuomenės stabilumą. Akivaizdu, kad įdarbindami ukrainiečius darbdaviai turės skirti papildomus žmogiškuosius resursus ir patirs papildomus kaštus: reikalingas asmenų mokymas darbo vietoje, įvairių dokumentų vertimas į ukrainiečių ar kitą jiems suprantamą kalbą, kultūrinių skirtumų įvertinimas ir prisitaikymas, integracija kolektyve, lietuvių kalbos mokymai ir kita.

Situacija versle yra pakankamai sudėtinga: dalis Lietuvos įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sukeltų pasekmių, dar neatstatė buvusių veiklos apimčių, moka mokestines paskolas; praktiškai visi verslai sprendžia iššūkius dėl drastiško energetikos kaštų augimo, žaliavų trūkumo, logistikos ir kainų augimo, rinkų diversifikavimo klausimus. Įmonės, nors ir turi galimybę pasiūlyti darbo vietas ukrainiečiams, stokoja apyvartinių lėšų, todėl valstybės pagalba įdarbinant atvykusius asmenis būtų labai naudinga palaikant Lietuvos verslus.

Prašome taikyti įdarbinimo subsidijuojant praktiką ir Ukrainos piliečius, įdarbintus nuo 2022 m. vasario 24 d. prilyginti asmenims, kuriems „suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenimis, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga“ bei skirti 75 proc. apskaičiuotų lėšų  subsidijas (neviršijant 1,5 LR Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio). Dokumentai Užimtumo tarnybai turėtų būti teikiami supaprastinta tvarka po asmens įdarbinimo.

Tokiu būdu suteiktume galimybę spartesnei ir sklandesnei ukrainiečių integracijai į darbo rinką ir visuomenę, valstybei nereikėtų išlaikyti šių asmenų, taip pat palaikytume Lietuvos verslo gyvybingumą.


Šiame straipsnyje: PPA 2022

NAUJAUSI KOMENTARAI

VYTAS

VYTAS portretas
Ką reiškia "valstybei nereikėtų subsidijuoti šių asmenų", jei būtent iš valstybės ir prašoma, kad būtent valstybė visiems priimtiems į darbą ukrainiečiams- dirbs jie ar nedirbs- skirti 75 proc. apskaičiuotų lėšų subsidijas. Plaunamų pinigų schema. Verslininkas priima ukrainietį tik ant popieriaus, moka jam, tarkim, 35 proc etatinio atlyginimo, o ukraincui net į darbą nereikia eiti- gauna pinigus iš mūsų mokesčių už nieką. O verslininkas įsideda į kišenę 40 proc to popierinio darbuotojo atlygio. Kad už visa tai mokėti- be proto keliama kaina už energiją, maistą. Tos sukeltos kainos tikrai neina į verslininkų kišenes- dalis eina į biudžetą, kad maloniai dalint ruskiams, kurie vaidina ukrainiečius ir dalis į valdžios kišenes, kuriems vis negana. Nenustebsiu, jei Lietuvoje žmonės pradės masiškai sirgti tuberkulioze ir kitomis ligomis, nes dauguma jau badauja. Dabar ženkliai blogiau nei sovietmečiu, ypač per pastaruosius 2-3 metus. Pavirtome į vergų šalį.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių