Paskutinė vakarienė: ką norėtumėme joje pasakyti?

  • Teksto dydis:

Padrikai išstumdytos kėdės, bet kur pamesti paltai, ant scenos padengtas stalas su laukiančiomis, kol kas nors jas uždegs žvakėmis, aktoriai, vaikštinėjantys arenos palubėse, kartas nuo karto pro šalį pratauškantys aukštakulniai – visa tai – tik maža repeticijų eigos dalis. Pro aukštus arenos langus besiskverbianti saulė apšviečia vos įmatomas, ore tvyrančias dulkes, kurios, pasibaigus šiam  vakarui, nusės ant tuščių žiūrovų kėdžių.

Lygiai vidurdienį scenografai kviečiami būsimų pasirodymų aptarimui. Iki 18:00 valandos – laiko vis mažiau. Repeticijos intensyvėja, „šlifuojami“ išmokti tekstai, gryninamos galutinės  idėjos. Likus mažiau nei valandai iki trumpo metro spektaklių pristatymų, atveriamos pagrindinės durys. Į „Švyturio“ areną pamažu susirenka kasmetiniai ir nauji svečiai. Žiūrovai palydimi į pagrindinę salę, kurioje vyks dauguma šio vakaro pasirodymų. 

Po darbų peržiūros, susirinkusieji grįžta į pagrindinę arenos salę. Prasideda antrasis darbų aptarimas, svečiai ir kūrėjai kviečiami diskusijai apie matytus spektaklius. Su žiūrovais ir kūrėjais vėl bendravo teatrologė, Vytauto Didžiojo Universiteto Teatrologijos katedros doktorantė, bei dėstytoja Kristina Steiblytė.

Dievo suvokimas pasirodymuose

„Man pačiai atrodė, jog šį kartą pasirodymuose buvo aiškiai suprantamas žmogaus santykis su autoritetu. O autoritetas, kaip ir supratimas, kaip su juo bendraujame, suprantamas labai plačiai – tai autoritetas darbe, tikėjime, santykiuose. Ir galbūt tai yra visai logiška. Juk ir visos inspiracijos, kuriomis naudojotės, yra tų žmonių, kurie yra autoritetai“, – savo pamąstymais dalijosi K. Steiblytė.

Anot žiūrovų, daugumoje ketvirtadienio pasirodymų dominavo Dievo ir jo suvokimo tema. Buvo išskirtos režisierių Manto Jančiausko, Monikos Klimaitės ir Giedrės Kriaučionytės vadovaujamų grupių pasirodymai. 

Atvirumas išjudinęs atvirumą

Taip pat, kaip vienas įsimintiniausių vakaro darbų buvo įvardytas režisieriaus Povilo Makausko vadovaujamos grupės spektaklis. Prieš pradėdami savo pasirodymą, aktorių komanda, atsisėsti už scenoje stovinčio padengto stalo, netikėtai pakvietė 14 žmonių iš žiūrovų gretų. „Stebėdama šį darbą, pagalvojau apie keletą dalykų. Tai – santykis su mirtimi ir gyvybe, santykis su kažkuo, kuo tiki arba netiki, o gal su tuo, ko bijai“, – savo įžvalgas dėstė teatrologė.

Paklausus režisieriaus, kokia tvarka  atrinko žmones, kurie spektaklį stebėjo sėdėdami už stalo ir patys būdami jo dalimi, P. Makauskas atsakė, jog tiesiog paprašė savo komandos aktorių, kad pasirinktų, su kuo jie norėtų pabūti. „Man buvo beprotiškai įdomu. Mes pradėjom kalbėt. Ne šnekėt, bet kalbėt, pažint vienas kitą. O gal norėt pažint? Kai mes papasakojom vienas kitam savo istorijas, įvyko kažkoks grandininis efektas, kai atvirumas pasakyt išjudindavo atvirumą. Tai ir tapo šios dramaturgijos pagrindu. Ir šiaip įdomu, ar tą paskutinę vakarienę kas nors mato iš pašalės?  Ar ta vakarienė nėra kažkokia fatališka situacija? Ir ką mes patys joje kalbėtumėm, ką norėtumėm pasakyt? O kita tema, kuri man buvo įdomi, kuriant šį pasirodymą, tai kai pradėjom kalbėt, pamatėm, jog visos istorijos yra apie tai, kaip į tave ateina kitas. Tai atsispindėjo tiek gimimo istorijoje, tiek senelio prisiminimas tai simbolizavo, atėjęs į vieną iš spektaklio herojų... Ir tas kito atėjimas mums asociavosi su Kūčių vakariene“, – į komentarus reaguodamas kalbėjo režisierius. P. Makauskas džiaugėsi savo aktorių grupe, sakydamas, jog pats daug ko pasisėmė iš jaunųjų kūrėjų.

Vieni pasirodymuose įžvelgė Dievo paieškas, kiti – savęs, kaip asmenybės ir šeimos suvokimo svarbą. Režisieriaus Aleksandr Špilevoj vadovaujamos komandos pasirodyme žiūrovai buvo vedami per jautrias išpažintis menamuose laiškuose, prisiminimus ir nueinantį laiką.

Taigi, kūrybinės teatro dirbtuvės baigėsi, tačiau „Jauno teatro dienų“ festivalis - tęsiasi. Penktadienį, kovo 16 dieną „Švyturio“ arenoje vyks trumpo metro filmų kūrybinės dirbtuvės, kurių rezultatus žiūrovai kviečiami išvysti jau šį šeštadienį, kovo 17 dieną, 14:00 valandą Kultūros fabriko kino salėje. Po peržiūros, 18:00 valandą visi kviečiami į šokio spektaklį „B ir B dialogas“.

Teksto autorė

Julija Banienė


Šiame straipsnyje: JTD 2018

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • G.Bielskus: Profilaktinis sveikatos patikrinimas – kodėl nevalia jo užmiršti?
    G.Bielskus: Profilaktinis sveikatos patikrinimas – kodėl nevalia jo užmiršti?

    Vasaris – sveikatingumo mėnuo. Šį mėnesį gausu projektų, kurie skatina sveiką gyvenseną, tačiau ar dėl sveikatos pakanka suklusti tik vieną kartą metuose? Specialistai pripažįsta, jog lietuviams trūksta teisingo požiūrio į sveikat...

  • Ž. Garšva: pirmas siūlymas, kaip mažinti skurdą Kaune
    Ž. Garšva: pirmas siūlymas, kaip mažinti skurdą Kaune

    Kodėl Kauno mieste mes remiame verpėjas ir audėjas, batų valytojus bei kilimų taisytojus? Ar miškininkystė, vežimų remontas ir medalių gamyba yra prioritetinės Kauno miesto smulkaus verslo skatinimo sritys? Turbūt pagalvojote, kad man pasimai...

    5
  • Kaunas – visų šeimų miestas
    Kaunas – visų šeimų miestas

    Baigė socialinio darbo magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Ištekėjusi, turi 3 vaikus. 20 metų dirbo socialine darbuotoja Vaikų gerovės „Pastogė“, ėjo Pagalbos šeimai tarnybos vedėjos pareigas. Dirbusi Kaun...

    6
  • Kai darai – tai ir padarai
    Kai darai – tai ir padarai

    Į Kauną iš Vilniaus atsikrausčiau 1989-aisiais. Per tuos 30 metų Kauną mačiau visokį, mačiau, kaip jis keitėsi. Galiu drąsiai sakyti, kad Kaunas gražėja, tvarkosi, šviesėja – ypač pastaraisiais metais. ...

    5
  • Prie apskrito stalo jauni ir labiau patyrę kandidatai svarsto apie Kauno ateitį
    Prie apskrito stalo jauni ir labiau patyrę kandidatai svarsto apie Kauno ateitį

    Vytautas Labanauskas: Jūs daug metų dirbate Kaunui – kokia pastarųjų metų sėkmės paslaptis? Antanina Medviedėvienė: Kaunas palaipsniui tampa realia nacionalinės lietuvių valstybės širdimi. Niekas iš Kauno neatims tarpukario ist...

    3
  • Bendruomeniškumas – mūsų visų gyvenimo ryšys
    Bendruomeniškumas – mūsų visų gyvenimo ryšys

    „Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala“ – rašė anglų rašytojas Džonas Donas. Bendruomenė – tai žmonių grupė, kurią sieja emociniai ryšiai bei bendrumo jausmas. ...

    10
  • Klauskime kauniečio, ko reikia jo miestui
    Klauskime kauniečio, ko reikia jo miestui

    Kauniete tapau prieš 20 metų, atvykusi studijuoti į Kauno technologijos universitetą. Studijų laikotarpiu padirbėjusi JAV, nusprendžiau grįžti į savo kraštą. Kaune sukūriau šeimą, auginu dukrą ir sūnų. Šiuo metu vadov...

    18
  • Aktualios bendrojo ugdymo tobulinimo kryptys Kaune
    Aktualios bendrojo ugdymo tobulinimo kryptys Kaune

    Mokymasis laikomas prigimtine kiekvieno žmogaus teise, o švietimas - prioritetinė visuomenės raidos sritis, kuri remiama valstybės. Švietimui tenka vis intensyviau ieškoti vidinių ir išorinių galimybių didinti savo veiksmingu...

    9
  • Už klestintį, sveikai gyvenantį bei kuriantį Kauną!
    Už klestintį, sveikai gyvenantį bei kuriantį Kauną!

    Aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijau socialinių mokslų srityje (magistro laipsnis), žinias gilinau bankų bei finansinių institucijų vadybos srityje. Per 25 darbo metus sukaupiau ilgametę patirtį mokesčių teisės klausimais, ...

    4
  • Apie šilumą ir šildymo kainas
    Apie šilumą ir šildymo kainas

    Gimė ir užaugo Kaune. Teisininkė. Mokėsi J. Naujalio muzikos gimnazijoje ir J. Gruodžio muzikos konservatorijoje solinio vokalo specialybės, groja fortepijonu. 2013 – 2014 m. dirbo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje proku...

    6
Daugiau straipsnių