Lyčių lygybės ekonominė ir socialinė nauda. Būtini pokyčiai savivaldybėse

Didžiausia kiekvienos valstybės vertybė yra jos žmonės. Lietuva nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl be galo svarbu pasitelkti kiekvieno iš mūsų – moterų ir vyrų – patirtį, kompetenciją ir kūrybinį potencialą, sprendžiant įvairias problemas.

Jokioje šalyje demokratinė santvarka negali būti kuriama be piliečių ir jų lygių teisių ir galimybių užtikrinimo, todėl reikia imtis būtinų priemonių vietos, regioniniu, Europos ir pasaulio lygiu užtikrinti, kad moterys ir vyrai sprendimų priėmimo procesuose dalyvautų lygiomis teisėms.

Tačiau suprantame, kad mes visi kasdieniame gyvenime susiduriame tam tikromis išankstinėmis nuostatomis, sunkumais dėl vyraujančių normų ir stereotipų, kurie riboja mūsų elgseną ar pasirinkimus. Žmonių nuostatos keičiasi labai lėtai, todėl savivaldybės ir valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos galėtų aktyviau įsijungti į šių procesų reguliavimą.

Europos valstybių savivaldybių ir regionų taryba ragina Lietuvos savivaldybes pritarti Europos vyrų ir moterų lygybės vietos lygiu chartijai. Deja, kol kas šiai chartijai pritarė tik 6 savivaldybės, todėl mes, moterys socialdemokratės, raginame visų likusių savivaldybių merus ir tarybas išanalizuoti minimą chartiją ir jai pritarti.

Europos vyrų ir moterų lygybės vietos lygiu chartija skirta Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms prisiimti įsipareigojimą pasinaudoti savo įtaka ir partnerių ratu siekiant didesnės žmonių lygybės. Chartijai pritarusios savivaldybės turėtų parengti Lygių galimybių planą, numatyti priemones ir išteklius jam įgyvendinti ir nustatytiems rodikliams pasiekti.

Esu įsitikinusi, kad nuoseklus lyčių lygybės principų įgyvendinimas savivaldybėse teigiamai veiktų moterų, vyrų ir vaikų gyvenimo kokybę, skatintų intensyvesnę visuomenės ekonominę plėtrą ir socialinę gerovę.

Lygios galimybės visiems – vienas iš kertinių socialdemokratų tikslų. Mes manome, kad turi būti užtikrintos lygios galimybės gyventi ir veikti mūsų šalyje kiekvienam: jaunesniam ir vyresniam, moterims ir vyrams, sveikiems ir turintiems vienokią ar kitokią negalią.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme reglamentuota, kad savivaldybės į strateginį veiklos planą turi įtraukti priemones lygioms galimybėms užtikrinti. Tačiau, analizuojant strateginius planus, galima pastebėti, kad lyčių lygybė toli gražu nėra prioritetinis klausimas ir nėra numatyta pakankamai priemonių jai įgyvendinti.

Prieš kelerius metus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko savivaldybių apklausą, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti minėtą uždavinį. Rezultatai parodė, kad darbuotojai neturi žinių ir aiškaus supratimo, kokios tai priemonės, trūksta metodikų, statistikos duomenų ir kitos informacijos.

Kokybinio tyrimo metu buvo bandoma įvertinti savivaldybių vadovų ir administracijos atstovų požiūrį į lyčių lygybę. Duomenys rodo, kad moterų ir vyrų lygybės klausimai deklaruojami kaip svarbūs savivaldai, tačiau realiai praktikoje interpretuojami labai skirtingai.

Visų savivaldybių atstovai pripažino formalų įsipareigojimą diegti lyčių lygybės principus, kurie numatyti teisės aktuose, tačiau realiai lyčių lygybės nuostatos nėra įgyvendinamos, nes trūksta supratimo, žinių ir praktikos. Dauguma išsakė stereotipines nuostatas apie moterų ir vyrų socialinius vaidmenis – vertino lyčių lygybę kaip dirbtinai keliamą problemą, moterų ir vyrų padėties skirtumus siejo su biologiniais skirtumais. Laikoma, kad Lyčių nelygybės klausimas vienaip ar kitaip jau yra išspręstas ir lyčių nelygybės problemų savivaldybėje nėra.

Gilinantis į savivaldybių realią situaciją, vertinant savivaldybių administracijos darbuotojų sudėtį, analizuojant gyvenimiškas situacijas – akivaizdu, kad švietimo, kultūros, socialinių reikalų srityse dominuoja moterys, o finansų, ekonomikos, urbanistikos, komunalinio ūkio, energetikos srityje – vyrai. Panašiai yra su politine ir administracine vadovybe – čia dominuoja vyrai.

Tad, sudarant ar koreguojant savivaldybės biudžetą, sutikite, kad keliams išasfaltuoti pinigų dažnai atsiranda greičiau nei lauko aikštelės įrengimui vaikų darželyje (lyčių lygybės samprata sprendimų priėmime sudėtinga). Esant tokiai situacijai ir trūkstant tam tikrų žinių arba nesuteikiant tam svarbos, mes turime akivaizdžius lyčių lygybės ir lygių galimybių pažeidimus, disproporciją, todėl ir visi sprendimai priimami, dažniau girdint tik vieną pusę.

Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitos institucijos organizuoja įvairius mokymus, tačiau į juos dažnai važiuoja ne tie žmonės, kuriems iš tiesų reikėtų pasimokyti, praplėsti akiratį. Merui, tarybos nariams, administracijos vadovams neretai reikėtų kelti kvalifikaciją, ypač jeigu tokias pareigas užimantys žmonės prieš tai nėra dirbę viešajame sektoriuje.

Minėto tyrimo duomenys atskleidė ir tai, kad dauguma savivaldybių nurodo, jog sudaro sąlygas darbuotojams lanksčiai derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, tačiau formaliai įteisinto lankstaus darbo grafiko nėra. Taip pat nėra patvirtintų aiškių darbuotojo paaukštinimo ir užmokesčio kaitos kriterijų. Savivaldybės turi informaciją apie moterų/vyrų skaičių savivaldybės administracijoje, gaunamus atlyginimus, tačiau ta informacija nėra analizuojama ar vertinama. O ji labai svarbi, sprendžiant lyčių lygybės klausimus, nes ne paslaptis, kad moterims sunkiau daryti karjerą dėl vaikų auginimo atostogų ir kitų įsipareigojimų šeimai.

Apibendrinant savivaldybių vadovų ir administracijos atstovų požiūrį, kuris buvo vertinamas tyrimo metu, galima teigti, kad lyčių lygybė nėra savivaldybių prioritetinė sritis. Vietos savivaldos lygmenyje vis dar yra daug netikėjimo lyčių lygybės nauda ir yra plačiai paplitęs stereotipinis požiūris, t. y. manoma, kad moterų ir vyrų padėtis yra natūrali, o moterų ir vyrų padėties skirtumai aiškinami biologiniais skirtumais.

Savivaldybės neturi ir neplanuoja rengti konkrečių veiksmų planų lyčių lygybės srityje. Savivaldybių strateginiuose plėtros/veiklos planuose, merų, tarybų ataskaitose neakcentuojami moterų ir vyrų poreikių skirtumai, jų padėties savitumai. Formuojama lyties požiūriu „neutrali“ savivaldybių socialinė ir ekonominė politika. Savivaldybių darbuotojai neturi reikalingų žinių apie egzistuojančią lyčių nelygybę, lyčių lygybės problematika suvokiama siaurai, dažniausiai apsiriboja tik darbo santykių klausimais.

Artėjant savivaldos, Europos Parlamento, Prezidento rinkimams, mums labai svarbu, kokia kryptis bus pasirinkta vietos ir nacionaliniu lygiu. Po savivaldos rinkimų greičiausiai bus kažkiek koreguojami strateginiai savivaldybių tikslai, rengiamos naujos koalicinės programos ketveriems metams. Todėl raginame socialdemokratus jau dabar ruoštis ir imtis politinės lyderystės, užtikrinant lyčių lygybę vietos savivaldos lygmenyje, ir auginti socialiai teisingesnę Lietuvą.

Lyčių lygybės principai privalo būti integruoti į savivaldybės veiklą taip, kad tai taptų kiekvieno dirbančio valstybės tarnautojo ar specialisto sprendimų priėmimo atramos tašku. Jie kasdien darbe susiduria su lyčių lygybės sričiai aktualiais klausimais.

Taip pat anksčiau minėto tyrimo rekomendacijose minima, kad būtina parengti metodiką, kaip rinkti ir analizuoti statistinius gyventojų duomenis, duomenis apie viešųjų paslaugų teikimą, atsižvelgiant į lyčių aspektą, kaip nustatyti prioritetinius lyčių lygybės politikos tikslus vietos lygiu ir kaip atlikti įgyvendinamų priemonių poveikio vertinimą. Būtina stiprinti regionines nevyriausybines organizacijas, dirbančias lyčių lygybės srityje, pasitekti visus įmanomus socialinius partnerius ir atlikti kitus darbus.