Klaipėdos universiteto moksliniai tyrimai laimėjo 2,36 mln. eurų dotaciją

Du projektai priklauso Aukšto lygio tyrėjų grupių mokslinių tyrimų kategorijai, kiti du – Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą kategorijai.

Lietuvos mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, stipriausioms mokslininkų grupių idėjoms įgyvendinti 2018–2021 metais skyrė beveik 35 mln. eurų. Iš viso dotacijas laimėjo 60 Lietuvos mokslininkų projektų.

Paraiškas vertino užsienio ekspertai, turintys Europos mokslo tarybos konkursų paraiškų vertinimo patirties. Pagrindiniai projektų atrankos kriterijai yra projekto kokybė, tyrimo perspektyvumas ir pareiškėjo mokslinė kvalifikacija.

„Dotaciją savo projektams laimėjo 23 Vilniaus universiteto mokslininkų grupės, 6 – Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės. Po 4 projektus vykdys Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitetų ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras“, – rašoma Lietuvos mokslo tarybos pranešime. Klaipėdos universitetas laimėjo daugiau projektų negu Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų ar Vilniaus Gedimino technikos, Šiaulių ar Lietuvos sporto universitetai.

Klaipėdos universiteto laimėti projektai

„Labai džiaugiamės, kai Klaipėdos universiteto mokslininkai yra įvertinti užsienio ekspertų ir Lietuvos universitetų kontekste rikiuojasi tarp lyderių“, – teigė Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė.

Keturi Klaipėdos universiteto mokslininkų grupių projektai laimėjo dotacijas. Vienas jų, laimėjęs aukšto lygio tyrėjų grupių mokslinių tyrimų kategorijoje, – akademiko, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. habil. dr. Vlado Žulkaus projektas „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante“. Projekto tikslas – dabartinėse ir užlietose Baltijos jūros pakrantėse ištirti ankstyvojo mezolito-ankstyvojo neolito apgyventas vietas ir rekonstruoti ankstyvojo holoceno gamtinius-kultūrinius kraštovaizdžius. Jūros dugnas Baltijos jūroje (ties Juodkrante, Klaipėda ir Palanga) bus ištirtas prietaisais, atlikti povandeniniai archeologiniai tyrimai ir kasinėjimai dabartinėse pakrantėse (Aukštumala, Svencelė, Tyrų pelkė). Be to, vykdant projektą siekiama sukurti originalią tyrimų metodiką, kuri būtų taikoma nustatant žmonių gyvenimo vietas dabar jūros užlietose pakrantėse, tiriamo laikotarpio klimato augalijos ir gyvūnijos ypatumus, ieškant žmonių veiklos pėdsakų jūros dugne.

Tyrimą vykdysiančių tyrėjų grupė yra tarpdisciplininė: archeologai prof. habil. dr. V. Žulkus – povandeninė archeologija, prof. habil. dr. A. Girininkas – priešistorės archeologija ir KU doktorantas T. Rimkus – eksperimentinė archeologija, trasologiniai tyrimai. Taip pat archeozoologas prof. habil. dr. L. Daugnora, paleobotanikė dr. M. Stančikaitė, geofizikas dokt. N. Dobrotin, geochemikė dr. J. Petkuvienė.

Kitas projektas, vadovaujamas pasaulyje gerai žinomos socialinių mokslų srities mokslininkės iš JAV Judith Green, „Specialistų rengimo teikti visavertę pagalbą asmenims su negalia sveikatos priežiūros sistemoje tyrimas tobulinant tyrėjų kompetencijas“. Projekto tikslas – taikant originalią interacinės etnografijos metodologinę prieigą ištirti ir patobulinti specialistų rengimą, siekiant teikti visavertę pagalbą žmonėms su negalia sveikatos priežiūros sistemoje, kartu įgalinant mokslininkus, kitus tyrėjus ir studentus profesionaliai ugdytis aukšto lygio mokslines kompetencijas. Įgyvendinant projektą bus siekiama: ištirti, kaip teikiama pagalba žmonėms su negalia sveikatos priežiūros sistemoje; kaip rengiami specialistai teikti tokią pagalbą; etnografinio veiklos tyrimo procese tobulinamas specialistų rengimas, orientuojant juos teikti visavertę pagalbą; ugdomos mokslinės kompetencijos vykdant mokslinio tyrimo projektą; vykdant mokslinio tyrimo projektą įgytas supratimas ir žinojimas bei išugdytos mokslinės kompetencijos bus panaudotos tolesnei mokslo ir praktikos plėtrai.

Projektą vykdys: Judith Green ir prof. dr. Audra Skukauskaitė - mokslininkės iš JAV bei KU Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkų komanda - prof. dr. Ingrida Baranauskienė, prof. dr. Liudmila Rupšienė, doc. dr. Brigita Kreivinienė, doc. dr. Sonata Mačiulskytė, Aelita Skarbalienė, prof. dr. Arvydas Martinkėnas bei prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Trečiasis projektas, laimėjęs dotaciją Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą kategorijoje – KU Jūros mokslų ir technologijų centro mokslo darbuotojo doc. dr. Mindaugo Žiliaus vadovaujamas projektas „Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. Šio projekto rezultatai suteiks išsamių duomenų apie azoto apykaitos procesus bei padės pasiekti ES Buveinių ir Jūrinės strategijos pagrindų direktyvose numatytus tikslus – atkurti gerą aplinkos būklę.

Kadangi projektui vykdyti bus suburta jaunų tyrėjų komanda, pasižyminti skirtingomis kompetencijomis, kurios apima ekologinę genetiką, mikrobiologiją, fiziologiją bei biogeochemiją, projekto vykdymas bus paremtas įvairiapusėmis techninėmis ir mokslinėmis žiniomis, padės pritraukti užsienio tyrėjus į Lietuvą ir taip plės tarptautinį bendradarbiavimo tinklą.

Ketvirtasis laimėtas projektas – KU Jūros tyrimų atviros prieigos centro vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. dr. Hanso Georgo Umgiesserio vadovaujamas projektas „Ateities ekosisteminės paslaugos Lietuvos kranto zonoje globalios kaitos kontekste (EcoServe)“. Projekto tikslas – įvertinti ateities ekosistemines paslaugas Lietuvos kranto zonoje, tobulinant Lietuvos mokslininkų gebėjimus taikyti daugiadisciplininius analizės, modeliavimo ir prognozavimo įrankius. Įgyvendinant projektą bus atliekamas ekosisteminių paslaugų kartografavimas, vertinimas ir modeliavimas Nemuno deltoje bei Kuršių mariose ir ~10 km zonoje nuo kranto esančiose kaimo vietovėse besikeičiančio klimato bei ateities socioekonominių scenarijų sąlygomis.

Projekto vadovas H. G. Umgiesseris yra gerai žinomas okeanografijos ir matematinio modeliavimo srities mokslininkas. Per 30 savo karjeros metų jis sukūrė programos kodą, kuris sprendžia lygtis, aprašančias hidrodinaminius procesus tranzitinėse kranto zonos sistemose. Jis dirba Jūros mokslų institute Venecijoje, Italijoje ir Klaipėdos universitete. Be projektinės veiklos, skaito okeanografijos ir matematinio modeliavimo paskaitas magistrantūros studentams KU, Southamptone (Didžioji Britanija), Maltoje, Granadoje (Ispanija) ir Venecijoje (Italija). Šiuo metu vadovauja trims KU doktorantams.