Klaipėdai būtina akademinė revoliucija

Tarp 5 geriausių Lietuvos gimnazijų, 2 yra Klaipėdoje- Licėjus ir Ąžuolynas. Ruošiame tikrai gabius moskleivius. Tačiau miestas jų neišlaiko, o iš išorės pritraukti sugebame tik mažus kiekius. Štai Klaipėdos apskrityje gyvena 12% visos Lietuvos 15-19 metų vaikų, tačiau 7 Klaipėdos aukštosios mokyklos surenka vos 8% šalies studentų. O 2016 priėmime Klaipėdoje vėl dešimtadaliu mažiau studentų negu pernai. Dar tikrai žymus kiekis abiturientų renkasi studijas užsienyje, nes anot apklausų virš 50% Lietuvos tėvų savo vaikams rekomenduoja studijuoti svetur.

Akivaizdu, jog šioje talentų konkurencijoje Klaipėdai nepadeda vietos stiprus ir globalus verslas, antri didžiausi Lietuvoje atlyginimai, rekordiškai žemas 4% jaunimo nedarbas ir puikios gyvenimo sąlygos.  Klaipėdoje gyventojų nuosekliai mažėja – per du dešimtmečius mūsų mieste gyventojų skaičius sumažėjo apie 50 tūkst.

Todėl bet kokia kalba apie Klaipėdos klestėjimą turi prasidėti nuo patrauklaus aukštojo mokslo ir studijų. Klaipėdos klestėjimas tiesiogiai priklauso nuo kolegijų ir universitetų patrauklumo. Pagal miesto mąstą ir ambiciją, Klaipėdoje jau šiandien turėtų būti ne 12 000, o bent 25 000 studentų. Uostamiestis turi tapti ne protų nutekėjimo, o visos Rytų Europos protų traukos centru. Tačiau kaip šiuos politinius manifestus paversti rezultatu?

Klaipėdai reikia akademinės revoliucijos, kurios deja neįpūtė, nei KU alumni ministrė A.Pitrėnienė, jos viceministrė KU dėstytoja ir Klaipėdoje Baltijos apygardoje išrinktas LRS narys, švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Paliukas. Milžiniški regioninės lyderystės lūkesčiai siejami ir su vis dar nauju Klaipėdos universiteto rektoriumi, pakeitusiu ilgai trukusią paradoksalią dvivaldystę.

Mūsų valdžios moterų ir vyrų užduotis paprastai sudėtinga- sukurti sąlygas ir užkurti Rytų Europos absolvento ambiciją rinktis Klaipėdą. Gera žinia- tam nereikia pinigų. Tam tereikia įgyvendinti 3 žemiau įvardintas priemones.

I. Tarptautiniškumas

Lankydamasis Reikjaviko universiteto verslo inkubatoriuje išgirdau direktoriaus frazę "Since we are so small, all icelandic businesses have to be born global". Būtent. Ir, deja, bet specialiai neversiu šios frazės. Jei netyčia nesupratote, pykite ne ant manęs, o ant savo mokyklos ar universiteto, nes būtent pastarieji turi išugdyti globalias asmenybes, mokančias užsienio kalbas, pažįstančias globalias tendencijas ir turinčias globalią patirtį. 

Jaunimas, kaip niekas kitas suvokia Lietuvos smulkumą pasaulyje. Tiesa yra ta, jog jei universitetai Klaipėdoje nepasiūlys minties ir potyrių įvairovės, jaunimas neišvengiamai nugravituos svetur. Deja, šiandien tik vieninteliai LCC ir Jureivystės aukštoji mokykla, Klaipėdą iš esmės paverčia regiono ar bent pasaulio centru. 

Suvokęs šį Klaipėdos provincialumą, nuo 2013 metų kovo kartu su meru Vytautu Grubliausku, Investuok Lietuvoje ir konsultantų Charles Cormack Consultancy pagalba į Klaipėdą suorganizavome per 20 vizitų iš Edinburgo Napier, Teesside, Coventry universitetų bei Adam Smith, Bradford bei Barnsley koledžų rektorių. Siekis buvo dvigubas. Pirmiausia suporuoti ir sustiprinti vietos aukštąsias mokyklas su pasaulinio lygmens Didžiosios Britanijos universitetais ir koledžais. Antrasis- pakviesti šimtus tūkstančių, konservatoriaus D.Camerono griežtesnės Didžiosios Britanijos imigracijos politikos  atstumtų, talentų iš Rytų Europos ir Azijos studijuoti jungtiniuose Klaipėdos ir Britanijos švietimo įstaigų filialuose. Po 3 metų siūlymų, ištisų mėnesių asmeninio ir komandos darbo, deja, turiu pripažinti, jog pavyzdžiui Klaipėdos universitetui net 15-as geriausias Didžiosios Britanijos Coventry universitetas, pasaulio reitinguose lenkiantis bet kurį Baltijos šalių universitetą, irgi buvo per prastas partneris. Šį birželį po 3 mėnesius laukto neigiamo KU rektorato atsakymo, nenorėdamas prarasti šios galimybės visai Lietuvai susisiekiau su KTU rektoriumi. Nepatikėsite, bet KTU, diriguojamas rektoriaus P. Baršausko ir prorektorės, pernakt ėmėsi iniciatyvos derinti 2017 m. jungtinių inžinerinių studijų programas su Coventry universitetu. Su džiaugsmu linkiu Kaunui sėkmės prisitraukiant globalų partnerį ir džiaugiuosi prisidėjęs prie šios proceso. 

O, bet, tačiau ir visgi. Didžioji Britanija šiandien yra vienareikšmė Lietuvos abiturientų ir talentų traukos šalis, kuri pamažu užsisklendžia dėl BREXIT'o. Todėl bet kuriam Klaipėdos universitetui ar kolegijai užtenka nusitaikyti į strateginę partnerystę su Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo įstaigomis ir Klaipėda per keletą metų gali tapti tūkstančių Rytų Europos, Azijos ir Afrikos valstybių pasiturinčių šeimų talentingų vaikų kalvė. Mūsų aukštosioms mokykloms reikia to tik panorėti. Deja, aukščiau aprašyti ir lygšioliai pasisakymai iš KU fakultetų dekanų buvo tik opoziciniai. 

II. Darbas su perspektyva

Y kartos jaunimas nesirenka profesijų be ambicijos ir perspektyvų. Deja, tačiau šiandieninėje Klaipėdos darbo rinkoje 7 iš 10 darbo vietų užtenka profesinėje mokyklos kvalifikacijos. Grubiai tariant, aukštąsias mokyklas baigęs jaunimas ypač socialines ir humanitarines specialybes, turi labai siauras karjeros perspektyvas. Dar 2013 metais rašiau apie tai, kad iš Klaipėdos pamažu traukiasi administraciniai įmonių padaliniai, trūksta ofisinių baltųjų apykaklių darbuotojų, nebeliko didesnių teisininkų ar marketingistų biurų ir tai, kad būtina skatinti aukštesnės pridetinės vertės ekonomikos sektorius Klaipėdoje.

Kaip politikas rašau ne tik straipsnius,  bet nuo to laiko įgyvendinau ir 2 konkrečius darbus. Su partneriais įkūriau Baltjos talentų akademiją, kuri per metus Klaipėdoje išugdo 3 kartus daugiau programuotojų nei KU, SMK ir KVK kartu sudėjus. Antravertus, kaip politikas, tęsdamas 2013 m. spausdinto straipsnio idėjas, kartu su miesto savivaldybės kolegommis įtikinome 6 miesto institucijas (savivaldybę, Uostą, LEZ'ą, Pramoninkus, KU ir Prekybos pramonės amatų rūmus) konsoliduoti finansus ir rengti Lietuvoje bendrą precedento neturinčią Ekonominės plėtros strategiją.