Forumas apie valstybės mokesčių politiką

„Lietuvoje veikia net 56 verslą kontroliuojančios institucijos. Ir nemažai jų veikia neefektyviai, dėl to verslui nekelia pasitikėjimo. Valstybinė mokesčių inspekcija turbūt buvo pirmoji, kuri iš baudėjo tapo verslo konsultantu. Tačiau tokie veiksmai, kai nesupranti ir nepaaiškinama, kodėl „vykdoma stebėsena“ įmonės, kurioje atlyginimai pustrečio karto viršija šalies vidurkį ir beveik visi gaminiai eksportuojami, mažina pasitikėjimą“, – pradėdamas forumą „Kokia valstybės mokesčių politika skatina verslumą“, pabrėžė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

Forumą organizavo Kauno rajono savivaldybė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

„Sukurti vien darbo vietą nepakanka. Greta jos reikia sukurti infrastrūktūrą, tenkinti atsiradusius naujus švietimo, socialinius, paslaugų ir kitus poreikius. Savivaldybės turi būti skatinamos steigti darbo vietas. Biudžeto pajamos neturi priklausyti tik nuo registruotų gyventojų skaičiaus ir dotacijų“, - sakė Kauno rajono svaivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

Seimo narė Rasa Budbergytė pasiūlė, kaip Kanadoje, kuriuos nors metus paskelbti smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo metais  ir visą sistemą nuodugniai sutvarkyti. Antra, valdžia turėtų pateikti visuomenei biudžeto vykdymo planą – ne tik kur planuojama išleisti ir iš kur gauti pajamų, bet ir kaip sekėsi tai įvykdyti.

LR Finansų ministerijos viceministrė Daiva Brasiūnaitė ir LR Socialinės apsaugos ir darbo minsiterijos viceministrė Eglė Radišauskienė forumo dalyviams pristatė numatomus mokestinius pakeitimus 2019–2021 m. „Mūsų tikslas – tapti konkurengiausia valstybe tarp Baltijos šalių“, - akcentavo viceministrė D. Brasiūnaitė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininkė Edita Janušienė pasakojo apie „VMI 2020“ ambicingus tikslus ir iššūkius. Laisvosios rinkos instituto analitė Ieva Valeškaitė analizavo teisės aktų tikslingumą verslo požiūriu.

„Ar mūsų darbas yra administruoti mokesčius? Ar mes turime sukti galvas, ar teisingai apskaičiavom, ar supratom taip, kaip traktuoja valstybė? Mes atsakingi už 21 mokestį ir turim juos matyti labai aiškiai, paparastai ir logiškai. Nenormalu, kai iš institucijų gauname atsakymą, jog atsakymo nėra, nes nesusiformavo teismų praktika. Ne pati mokesčių naštą didelė, bet kaštai visa tai suvokti yra per dideli“, - kalbėjo rūmų viceprezidentė, Kauno finansininkų klubo vadovė Vaida Butkuvienė.

„Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu auditore, bendrauju su skirtingų ūkio šakų ir įvairaus dydžio įmonėmis ir mėgstu konkrečius skaičius. Ar tikrai šešėlis Lietuvoje sudaro 25 proc.? Kaip jis apskaičiuotas? Giliau pasidomėjus, paaiškėjo, kad daugiausiai šešėlio yra alkoholio, tabako ir kuro sektoriuose, o visam kitam verslui telieka 3 proc. Ir iš patrankos šaudom į žvirblį. Tai yra į SVV. Laisovosiose ekonominėse zonose nuo mokesčių atleidžiam gigantus, o iš SVV reikalaujam – mokėk iš karto. Atleidimas nuo pelno mokesčio pirmus metus jam nieko nereiškia, nes pirmus metus to pelno ir nėra“, - kalbėjo auditorė Gražina Buckiūnienė.

Moderatorius, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorrius Rytis Krušinskas pateikė duomenų apie Lietuvos konkurencingumo pozicijas kitų valstybių kontekste, kurios anaiptol nedžiugina. Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, pagal apmokestinimo efektą Lietuva iš 146 valstybių yra 123-oje vietoje.

„Tobulėti turime visi – ir valdžia, ir verslas, ir visuomenė. Tai įmanoma per konstruktyvų dialogą“, - tokią išvadą suformulavo forumo moderatorius.