Finansininkai ruošiasi skaitmeninei revoliucijai

  • Teksto dydis:

Kauno PPA rūmų, Kauno finansininkų klubo ir Aleksandro Stulginskio universiteto surengtas verslo ir valdžios forumas apie apskaitos procesų automatizavimą, technologines naujoves, finansų demokratizaciją ir robotizaciją bei kitas inovacijas atskleidė, kokie virsmai laukia valstybės institucijų, įmonių vadovų ir finansų specialistų.

Pranešimus apie neišvengiamus pokyčius skaitė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, LR Finansų ministerijos departamento vadovė Ingrida Mickutė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė, bendrovės „Hegelmann Transporte“ finansų direktorius Vytis Arlauskas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs, „EY“ asociajuotasis partneris Linas Šneideris, Eglė Rybak iš Jungtinės Karalystės, o apie emocinius išteklius ir jų santykį su finansų rezultatais auditorijai pasakojo (ir grojo) žinomas atlikėjas Jurgis Didžiulis.

Konferencijoje dalyvavo apie 250 įmonių vadovų, finansų specialistų. Renginį moderavo ekonomistė, finansų analitikė Jekaterina Rojaka.

Renginio dalyvius pasveikino rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius ir ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.

Kaip išlikti saugiam vykstant virsmams finansų pasualyje? Kas saugiau – atsitverti ar atsiverti? „Reikia prisijaukinti ir įdarbinti naujoves“, - akcentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, pristatęs LB veiklą prisijaukinant inovacijas.

Pasak V. Vasiliausko, LB pirmiausia atsakingas už klasikinį saugumą – finansinį stabilumą, be kurio joks kitas ekonomikos stabilumas neįmanomas, ir tvarią sektoriaus raidą. Kalbėdamas apie modernias rizikas, kurias gali kelti kibernetinės atakos, IT sprendimai, nauji rinkos dalyviai, naujos paslaugos, kai nebankinio sektoriaus žaidėjai bando įžengti į bankinį sektorių, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad jas reikia atpažinti, pasirengti ir atremti.

Finansų minsiterijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Mickutė kalbėjo apie apskaitai keliamus iššūkius ir galimybes skaitmeninimo procese. Pavyzdžiui, kaip apskaitoje registruoti virtualioje erdvėje vykstančias operacijas, kokiam turtui priskirti kriptovaliutas?

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininkė Edita Janušienė pabrėžė, kad sąžiningiems mokėtojams VMI siūlo partnerystę. Ji pristatė minimalius patikimo kliento kriterijus, nuo 2020 m. diegiamas viešas kliento korteles, nuo 2019 m. gegužės manoVmi.lt bus galima pamatyti individualią kliento riziką.

UAB „Hegelmann Transporte“ finansų direktorius Vytis Arlauskas auditorijai nuotaikingu pristatymu atskleidė, kas dėtųsi bendrovėje, jei nebūtų diegiamos pažangios technnologijos nuo modernios, A klasės mersedesui prilygstančio sunkvežimio kabinos iki operatyvios darbo laiko ir poilsio kontrolės bendrovėje, kurios 2000 vairuotojų kiekvieną dieną važinėja po pasaulį. „Tiesioginiai skaitmeninimo rezultatai yra akivaizdūs, rankų darbas minimizuotas. Be visų šių naujovių būtų lengva paklysti popieriuose ir kelyje, nesutvarkius procesų augimas nebūtų sklandus“, - sakė V. Arlauskas.

Rizikos kapitalo fonro „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs pateikė kapitalo nelygybės matricą. Jo teigimu, per pastaruosius 50 metų visas ekonomikos prieaugis atitenka kapitalui per investicijas. Atlyginimas 50 metų yra konstanta. Todėl nelygybė tik didėja, skurdžiai skurdėja, turtingieji turtėja. Nė vienas fondas Lietuvoje negaišta dėl mažesnės kaip 100 tūkstančių eurų investicijos. Mažiesiems investuotojams yra taikomi reguliaciniai apribojimai, jie yra „atjungti“ nuo investicinio variklio. Antra vertus, startuoliui Lietuvoje rasti kad ir 10 tūkstančių eurų yra vargas – dėl mažesnės kaip 50 tūkstančių eurų niekas „nesiterlioja“.

„Bitkoinas, kriptovaliuta yra pirmas masinis produktas. Argumentai, dabar taikomi „blockchain“ technologijai, yra tie patys, kurie kažkada  buvo taikomi internetui. Kriptovaliutos atveria galimybę bet kokio dydžio investuotojui. Šios naujovės demokratizuoja, dcentralizuoja finansus“, - tvirtino I. Laurs.

Kam vadovaus finansų ir apskaitos vadovai, jei skaitmeninės technologijos nudirbs visus darbus? Tokį retorinį klausimą kėlė „EY“ asocijuotasis partneris Linas Šneideris. 

Eglė Rybak, Jungtinės Karalystės audito, mokesčių ir konsultacijų įmonės „Adams Moore“ atstovė, pasakojo apie mokesčių skaitmeninę revoliuciją – didžiausią mokesčių sistemos pokytį Jungtinėje Karalystėje.

Panelinėse diskusijose, kurias moderavo Jekaterina Rojaka, pranešėjai polemizavo, kaip skaitmeninė revoliucija pakeis valstybinių instityucijų darbą, kaip įmonės turėtų pasirengti transformacijai.

„Ne visi įmonės turtai gali būti apskaičiuoti. Ne visos organizacijos operacijos turi finansinę/piniginę išraišką. Emociniai bei socialiniai reiškiniai nepaiso monetarinės metrikos, bet tai nereiškia, kad tai nėra vertinga“, - atlikėjas Jurgis Didžiulis privertė susimąstyti apie visuomeniškumo galią ir kaip ją reikėtų suvokti finansininko protui.


Šiame straipsnyje: PPA 2017

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių