Emigracijos poveikį įmonėms sušvelnintų neapmokestintas reinvestuojamas pelnas | KaunoDiena.lt

Emigracijos poveikį įmonėms sušvelnintų neapmokestintas reinvestuojamas pelnas

  • Teksto dydis:

2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 milijonai 810 tūkstančių 118 žmonių. Pernai iš šalies išvyko 47 tūkstančiai 925 asmenys. Tai beveik tiek, kiek gyventojų yra Marijampolėje ir Palangoje kartu sudėjus. Šių rodiklių daugiametės neigiamos tendencijos apsunkina įmonių galimybes rasti tinkamų darbuotojų ir planuoti tolesnę verslo plėtrą. Nepaisant to, bendrasis šalies vidaus produktas šalies mastu auga penkti metai iš eilės.

„Tai rodo, kad mažiau darbuotojų sukuria daugiau pridėtinės vertės. Šios sėkmės pagrindinis variklis yra pramonė, kurioje sukuriama daugiau pridėtinės vertės nei logistikos ar prekybos sektoriuose. Valdžia turėtų nuosekliai skatinti šios ūkio šakos plėtrą ir lygiai vienodai sveikinti tiek vietos, tiek užsienio investicijas į gamybą. Statistiniai duomenys patvirtina, kad pramonėje darbuotojų mažėja, o jų sukuriama vertė – didėja“, - komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pramoninę nerūdijančiojo plieno įrangą gaminančios ir eksportuojančios UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.

„Darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos trūkumas gali tapti ilgalaike ūkio vystymosi problema, kuri sąlygojama emigracijos tempų“, - priduria KTU Tvarios ekonomikos mokslo grupės vadovas prof. Rytis Krušinskas. – Nors makroekonominiai rodikliai iš tiesų atrodo daug žadantys, net ir Bloomberg pateikiamais duomenimis, optimizmas galėtų būti atsargus.“

„2016 m. iš Lietuvos išvyko 50 tūkstančių 978 žmonės. Per visą atkurtos valstybės gyvavimo laikotarpį emigracija iš Lietuvos buvo didesnė tik tris kartus: 2005 m., 2010 m. ir 2011 m.  2010 m. išvykimą iš Lietuvos deklaravo net 83 tūkstančiai 157 piliečiai. Teigti, kad emigracijos banga slopsta, būtų per drąsu,“ – sako Kauno technologijos universiteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė. Profesorė artimiausiu metu prošvaisčių šioje srityje neprognozuoja.

Prof. R. Krušinskas atkreipia dėmesį į dar vieną vidaus rinkoje besikaupiantį rūpestį: atlyginimų augimas prasilenkia su darbo našumo augimo tempais.

„Viena vertus, Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, kitaip emigracijos nesustabdysime. Vienintelis būdas verslui įveikti šį iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą, rengiamuose įstatymuose išplečiant reinvestuojamo pelno neapmokestinimą ir netaikant investavimo galimybes siaurinančių išlygų. Investicijos į žemę, pastatus, apyvartines lėšas, mokymus ar apskaitos programas irgi turi būti laikoma investiciniu projektu. Neapmokestintas reinvestuojamas pelnas leistų įmonėms greičiau plėstis, diegti inovatyvius vadybinius ir technologinius sprendinius. Tai sukurtų daugiau pridėtinės vertės, padidintų gamybos efektyvumą ir konkurencingumą ir tuo būdu mažintų neigiamą emigracijos poveikį įmonėms “, – įsitikinęs  B. Žemaitis.


Šiame straipsnyje: PPA 2017

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?
    Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

    Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai sk...

  • Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje
    Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje

    Rūkantys balkonuose... na išties, kiek galima?! Gyvenantys daugiabučiuose mane supras. Ryte keliesi su tuo nepakeliamu kvapu, vakare taip pat esi priverstas kartu „sutraukti" paskutinę cigaretę.  Langus pas vaikus stengiamės laikyti...

    15
  • Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?
    Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

    Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad iki 2025 metų mokytojo profesija bus prestižinė.   Esą mokytojais bus savo srities žinovai, profesionalai, jie bus aprūpinti šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir gaus tinkamą ...

    5
  • Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi  bendruomenės?
    Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi bendruomenės?

    Neseniai Kauno visuomenės sveikatos biuras atliko gyventojų pasitenkinimo miesto aplinka tyrimą.  Skirtingų seniūnijų, skirtingo amžiaus  kauniečiai nurodė problemas, kurias, jų nuomone, miesto valdžia turėtų spręsti. ...

    2
  • Kokia taktika laimėtojui atnešė 50 000 eurų prizą?
    Kokia taktika laimėtojui atnešė 50 000 eurų prizą?

    Vieni tiki prietarais, kiti – sapnų išsipildymu. Treti – kad gali laimėti didelį piniginį prizą smarkiai tuo tikėdami ir… žaisdami tam tikrai būdais. Pavyzdžiui, perkant tik naujai atsiradusių momentinių loterijų bilietus ...

  • Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?
    Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?

    Lietuvoje vis netylant kalboms apie seksualinio priekabiavimo skandalus, „metoo“, smurto panaudojimą prieš moteris, kalbama apie viską, išskyrus apie tai, kaip apsaugoti nukentėjusias ir neleisti panašiems atvejams kartotis....

    1
  • Artimųjų slaugymas, pačių artimųjų reikalas
    Artimųjų slaugymas, pačių artimųjų reikalas

    Prieš gerą savaitę Lietuvos bendruomenę sukrėtė mamos, slaugančios sunkią traumą patyrusią dukrą, nevilties šauksmas. Kauno NDNT valdininkų abejingumas pribloškė ne vieną. Buvo mojuojama įstatymais, badoma į eilutes, kurios ...

    7
  • Lyčių lygybės ekonominė ir socialinė nauda. Būtini pokyčiai savivaldybėse
    Lyčių lygybės ekonominė ir socialinė nauda. Būtini pokyčiai savivaldybėse

    Didžiausia kiekvienos valstybės vertybė yra jos žmonės. Lietuva nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl be galo svarbu pasitelkti kiekvieno iš mūsų – moterų ir vyrų – patirtį, kompetenciją ir kūrybinį pot...

    1
  • AKM toliau plinta kiaulių ūkiuose
    AKM toliau plinta kiaulių ūkiuose

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatuoja, kad ir toliau sparčiai daugėja afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių skaičius kiaulių laikymo vietose. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatyti 38 AKM židiniai 16-oje Lietuvos ...

  • Paskelbti kviečiamųjų studijuoti sąrašai Klaipėdos universitete
    Paskelbti kviečiamųjų studijuoti sąrašai Klaipėdos universitete

    Liepos 26 d. stojantieji į Lietuvos universitetus ir kolegijas gavo kvietimus studijuoti. Šiais metais Bendrojo priėmimo pirmojo etapo metu kvietimai studijuoti Klaipėdos universitete (KU) išsiųsti 277 būsimiems studentams. Iš jų &nd...

Daugiau straipsnių