Buhalteriai: išlikti ar išnykti? | KaunoDiena.lt

Buhalteriai: išlikti ar išnykti?

  • Teksto dydis:

Kas jis bus, finansų specialistas technologinės revoliucijos kontekste? Buhalteris? Apskaitos specialistas? Finansų specialistas? Mokesčių konsultantas? Strateginis vadovo partneris? Apie tai Kauno finansininkų klubo kvietimu rūmuose diskutavo verslo, mokslo įstaigų, bankų atstovai.

„Po septynerių metų buhalterių tikriausiai neliks. Už juos darbus atliks dirbtinis intelektas, kuris nesirgs, neatostogaus, dirbs 24 valandas per parą. Finansų specialistas bus vadovo konsultantas, padėsiantis planuoti, optimizuoti, prognozuoti“, –  tokią ateitį mato rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

„Manau, kad vis labiau išsigrynina trys profesijos: apskaitos specialistas, finansų specialistas ir mokesčių konsultantas“, –  sako Kauno finansininkų klubo pirmininkė, UAB „Aurita“ direktorė Vaida Butkuvienė.

„Ką žmogus daro 8 valandas, robotas atlieka per 15 minučių“, – pasakoja MB „Infikona“ vadovė Jūratė Kiaulakienė.

„Nedideliame versle dar ilgai bus reikalingas universalus finansų specialistas, – viltį buhalteriams suteikė UAB „Hegelmann Transporte“ finansų direktorius Vytis Arlauskas. – Tačiau tarptautinėse, didelėse kompanijose reikia specifinių, gilesnių kompetencijų.“

„Mūsų partneris užsienyje atliko tyrimus, pagal kuriuos atrodė, kad 47 proc. darbų bus galima eliminuoti, robotizuoti. Tačiau realiai įmanoma tik 10 proc.“, – teigia UAB „BDO auditas ir apskaita“ mokesčių partneris Marius Sirevičius.

„Lietuva yra labai toli pažengusi virtualioje erdvėje. Tačiau kiek žmogus turi įdėti darbo, kad virtualiai pateiktų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai? Iki robotizavimo – dar ilgas kelias“, –  sako UAB „Omniteksas“ finansų direktorė Nijolė Jurkonienė.

„Finansų specialistas turi turėti tokių kompetencijų, kurios leistų jam būti strateginiu vadovo partneriu, dešiniąja ranka. Informacinės technologijos, analitika, mokėjimas pristatyti ir komunikuoti jau įtraukti į KTU apskaitos ir finansų specialistų rengimo programas pagal tarptautinius reikalavimus“, –  teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė prof. Edita Gimžauskienė.

„Tarp universitetų ir kolegijų rengiamų finansų specialistų yra takoskyra. Kolegijos rengia buhalterius žemiškesniems poreikiams, konkrečiai darbo vietai, ne sprendimų priėmėjus. Universitetai labiau orientuojasi į aukštesnio lygio specialistus su platesniu, universalesniu išsilavinimu, kurie gali taikytis į vadovo strateginio partnerio poziciją“, –  tvirtina VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė, doc. dr. Renata Legenzova.

„Bankų ateitis – skaitmenizacija. Sritys, susijusios su techninėmis operacijomis, bus eliminuotos. Apskaitos darbus atlieka programos, finansininkus keičia duomenų analitikai. SVV nebūtina investuoti į programinę įrangą – už 99 eurus per mėnesį galima nuomuotis apskaitos programas“, –  siūlo Swedbank Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis.

Diskusiją moderavęs Citadele banko Kauno filialo valdytojas Mindaugas Bičkauskas suformulavo tokias išvadas:  ateityje laukia didesnė takoskyra tarp finansų specialisto ir apskaitininko (jo funkcijos bus greičiausiai robotizuotos). Strateginiu vadovo partneriu būsiančiam finansų specialistai reikalingos platesnės, universalios kompetencijos. Būtinas  didesnis verslo integravimas į  specialistų rengimo, mokymo procesą.


Šiame straipsnyje: PPA 2017

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?
    Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

    Neseniai Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 10 proc. iš 88 mln. tonų kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidarančių maisto atliekų yra susijusios su tinkamumo vartoti termino ženklinimu. Faktą, kad ne visi vartotojai sk...

  • Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje
    Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje

    Rūkantys balkonuose... na išties, kiek galima?! Gyvenantys daugiabučiuose mane supras. Ryte keliesi su tuo nepakeliamu kvapu, vakare taip pat esi priverstas kartu „sutraukti" paskutinę cigaretę.  Langus pas vaikus stengiamės laikyti...

    14
  • Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?
    Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

    Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad iki 2025 metų mokytojo profesija bus prestižinė.   Esą mokytojais bus savo srities žinovai, profesionalai, jie bus aprūpinti šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir gaus tinkamą ...

    3
  • Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi  bendruomenės?
    Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi bendruomenės?

    Neseniai Kauno visuomenės sveikatos biuras atliko gyventojų pasitenkinimo miesto aplinka tyrimą.  Skirtingų seniūnijų, skirtingo amžiaus  kauniečiai nurodė problemas, kurias, jų nuomone, miesto valdžia turėtų spręsti. ...

    2
  • Kokia taktika laimėtojui atnešė 50 000 eurų prizą?
    Kokia taktika laimėtojui atnešė 50 000 eurų prizą?

    Vieni tiki prietarais, kiti – sapnų išsipildymu. Treti – kad gali laimėti didelį piniginį prizą smarkiai tuo tikėdami ir… žaisdami tam tikrai būdais. Pavyzdžiui, perkant tik naujai atsiradusių momentinių loterijų bilietus ...

  • Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?
    Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?

    Lietuvoje vis netylant kalboms apie seksualinio priekabiavimo skandalus, „metoo“, smurto panaudojimą prieš moteris, kalbama apie viską, išskyrus apie tai, kaip apsaugoti nukentėjusias ir neleisti panašiems atvejams kartotis....

    1
  • Artimųjų slaugymas, pačių artimųjų reikalas
    Artimųjų slaugymas, pačių artimųjų reikalas

    Prieš gerą savaitę Lietuvos bendruomenę sukrėtė mamos, slaugančios sunkią traumą patyrusią dukrą, nevilties šauksmas. Kauno NDNT valdininkų abejingumas pribloškė ne vieną. Buvo mojuojama įstatymais, badoma į eilutes, kurios ...

    7
  • Lyčių lygybės ekonominė ir socialinė nauda. Būtini pokyčiai savivaldybėse
    Lyčių lygybės ekonominė ir socialinė nauda. Būtini pokyčiai savivaldybėse

    Didžiausia kiekvienos valstybės vertybė yra jos žmonės. Lietuva nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl be galo svarbu pasitelkti kiekvieno iš mūsų – moterų ir vyrų – patirtį, kompetenciją ir kūrybinį pot...

    1
  • AKM toliau plinta kiaulių ūkiuose
    AKM toliau plinta kiaulių ūkiuose

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konstatuoja, kad ir toliau sparčiai daugėja afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių skaičius kiaulių laikymo vietose. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatyti 38 AKM židiniai 16-oje Lietuvos ...

  • Paskelbti kviečiamųjų studijuoti sąrašai Klaipėdos universitete
    Paskelbti kviečiamųjų studijuoti sąrašai Klaipėdos universitete

    Liepos 26 d. stojantieji į Lietuvos universitetus ir kolegijas gavo kvietimus studijuoti. Šiais metais Bendrojo priėmimo pirmojo etapo metu kvietimai studijuoti Klaipėdos universitete (KU) išsiųsti 277 būsimiems studentams. Iš jų &nd...

Daugiau straipsnių