- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labai mažai metalo apdirbimo įmonei per metus gali tekti praleisti net 252 valandas pildant įvairias privalomas formas, ataskaitas bei tvarkant kitus formalumus. Tai rodo biurokratijos indekso tyrimas, kuriame Lietuva dalyvavo kartu su kitomis valstybėmis – Ukraina, Čekija ir Slovakija. Lietuvoje tyrimą atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas , „Versli Lietuva“ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Tyrime buvo vertinama hipotetinė metalo apdirbimo įmonė, kuri turi keturis darbuotojus, metinė įmonės apyvarta yra 100 000€, įmonė surenka tam tikrą kiekį atliekų, tarp jų ir pavojingų, bei atlieka visas privalomas procedūras ir atitinka visus reikalavimus.
Tyrimas parodė, jog Lietuvoje tokio tipo įmonė patiria 252 valandas administracinės naštos ir yra trečia tarp keturių tyrime dalyvavusių šalių – Ukrainoje administracinė našta pareikalauja 469 valandų, Čekijoje – 233, o Slovakijoje – 222. Administracinė našta slegia visas įmones, tačiau jos didžiausius padarinius jaučia labai mažos įmonės, kurios neturi didelės apyvartos, bet turi įgyvendinti tokių pačių įpareigojimų naštą. Proporcingai šioms įmonėms biurokratinė našta yra sunkesnė dėl nedidelio darbuotojų skaičiaus ir mažų gamybos apimčių. Palengvinus biurokratinę naštą, pirmosios tai pajustų būtent tokios įmonės.
„Pagrindinis verslo uždavinys – tai kurti produktą ar paslaugą, pridėtinę vertę klientui ir uždirbti pelną, mikro ar smulkiose įmonėse administracijos darbuotojai atlieka įvairias užduotis, o apyvartinės lėšos riboja konsultantų ar paslaugų pirkimą iš išorės, todėl valstybė turi sudaryti kuo paprastesnes ir aiškesnes sąlygas vykdyti verslą ir maksimaliai laikas turi būti skiriamas jam. Taip būtų skatinamas verslumas”, – sako Zigmantas Dargevičius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Vienas iš biurokratinės naštos šaltinių, kuris galėtų būti sumažintas – tai prievolė darbo saugos ir sveikatos mokymuose praleisti 60 valandų penkių metų laikotarpyje, o tai yra vidutiniškai 12 valandų per metus. Saugus elgesys darbe yra labai svarbus, tačiau priemonės, kuriomis siekiame šio tikslo yra diskutuotinos. Galima kelti klausimą, ar tų pačių saugumo standartų negalima užtikrinti kitais būdais, neskiriant per metus vidutiniškai 12 valandų šiems mokymams. Slovakijoje ir Čekijoje tokios prievolės nėra, o šiose šalyse yra užtikrinamas panašus darbo saugos lygis kaip ir Lietuvoje.
Kitas įpareigojimas, kuriam maža įmonė vidutiniškai sugaišta 15 valandų per metus, tai elektroninių važtaraščių sistemos „iVAZ“ pildymas. Abejotina, ar „iVAZ“ atneša papildomą vertę, ar tik sukuria naštą verslui.
Ataskaitų teikimo dažnis yra vienas iš administracinės naštos šaltinių, kuris galėtų būti sumažintas. Įvairios institucijos įpareigoja verslą teikti informaciją tam tikru dažnumu, kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Kai kurių ataskaitų teikimas galėtų būti retinamas, nes kyla klausimas, ar institucijai gavus ataskaitas kas mėnesį, surinkti duomenys yra tikslingai panaudojami. Pavyzdžiui, GPAIS ataskaitas apie pavojingas atliekas įmonės privalo teikti kas savaitę, o nepavojingų atliekų apskaitą turi daryti kas dvi savaites. Jei daroma prielaida, kad vienos deklaracijos užpildymas užima 15 minučių, deklaracijų teikimas kas savaitę, t. y. 52 kartus per metus, sukuria 13 valandų metinės administracinės naštos, o teikiant tą pačią ataskaitą kas mėnesį, t. y. 12 kartų per metus, susidaro tik 3 valandos metinės naštos. Dažnas ataskaitų teikimas nebūtinai atneša apčiuopiamą naudą visuomenei, o sumažinus ataskaitos teikimo dažnį nuo savaitinio į mėnesinį, smulki įmonė sutaupytų 10 valandų darbo laiko per metus.
Nuolatinis ataskaitų formų kaitaliojimas taip pat sukuria papildomą administracinę naštą. Pasikeitus formai, įmonės buhalterė arba vadovas turi ne tik susipažinti su nauja forma ir jos pildymo instrukcijomis. Dažnai naudojant seną formą daugelis laukelių yra iš anksto užpildyti. Kiekvienas formos keitimas reikalauja iš naujo užpildyti visą formą, o tai taip pat kainuoja laiko. Ataskaitų formų kaitaliojimui vertėtų įvesti panašius apribojimus, kokie buvo įvesti verslą reguliuojančių įstatymų pakeitimams, kurie negali būti daromi dažniau negu vieną kartą per du metus.
Kiekvienas darbdavys yra įpareigotas pildyti bei saugoti popierines asmens medicinines knygeles, formą 048/A. Darbdaviui yra sukuriama prievolė užtikrinti, kad jo darbuotojas tikrintųsi sveikatą kas du metus. Galima kelti klausimą, ar vidutinio ir žemo pavojingumo darbų kategorijose darbdavys turi rūpintis darbuotojų sveikatos užtikrinimu. Tačiau tokiuose darbuose, kur nuo darbuotojo sveikatos kritiškai priklauso keleivių ir aplinkinių žmonių gyvybė, pavyzdžiui keleivinių lėktuvų ar autobusų vairuotojų, sveikatos užtikrinimas turėtų būti paliktas darbdavio atsakomybėje.
Pagal atliktą tyrimą Lietuva mažiausiai biurokratinės naštos patiria darbo santykių srityje. Patogios sistemos bei galimybė pateikti dokumentus elektroniniu būdu yra privalumas, leidžiantis daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui.
Tyrimo metodologija: Tyrime buvo vertinama hipotetinė metalo apdirbimo įmonė, kuri turi keturis darbuotojus, metinė įmonės apyvarta yra 100 000€, įmonė surenka tam tikrą kiekį atliekų, tarp jų ir pavojingų, bei atlieka visas privalomas procedūras ir atitinka visus reikalavimus. Buvo vertinama mokesčių administravimo, darbo santykių, atliekų tvarkymo, statistikos sričių administracinė našta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno rūmų nariai prisistatė tarptautiniame „Erasmus jauniesiems verslininkams“ suvažiavime Kaune
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) – didžiausią verslo bendruomenę Kauno ir Marijampolės regionuose telkianti organizacija, kuriai patikėtos valstybės deleguotos funkcijos, taip pat ir aktyvus Europos Sąjungos vykdomų projektų pa...
-
Konferencija „GERVĖ 2024“
Aplinkos ministro S. Gentvilo pranešimas, dėmesys dirbtiniam intelektui ir žalioji išmanioji statyba Lietuvoje ir pasaulyje ...
-
Kviečiame įmones dalyvauti nuotolinėje konferencijoje „SKAITMENIZUOK'IS 2024“
Balandžio 18 d. (13:00 val.) Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su EnterpriseEurope Network Lietuva tinklu beiskaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacija INFOBALT,kviečia dalyvauti įmones nuotolinėje konferencijoje „SKA...
-
Marketingo vadovų klubo susitikimas, 55-ąjį jubiliejų mininčioje, Birštono sanatorijoje „Versmė“
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) veikiantis Marketingo vadovų klubas vasario 22 dieną pakvietė klubo bei Kauno rūmų bendruomenės narius į susitikimą, kuris vyko Birštone, sanatorijoje „Versmė“ . ...
-
Dalyvaukite geriausioje „debesų kasyboje“ 2024-aisiais ir užsidirbkite pinigų iš namų1
Įžengus į naujus metus vis daugiau žmonių ieško būdų gauti pasyvias pajamas iš namų, o debesies kasyba tampa labai populiariu pasirinkimu. Net jei esate naujokas, galite lengvai užsidirbti pinigų iš debesies kasybos. ...
-
Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmuose lankėsi Indonezijos Respublikos ambasadorė
Vasario 14 dieną iš anksto suplanuoto vizito į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus atvyko Jos Ekscelencija Indonezijos Respublikos ambasadorė Dewi Savitri Wahab su savo komanda. ...
-
Kauno PPA rūmuose lankėsi Indijos Respublikos ambasadorius
Vasario 23 dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) apsilankė J. E. Indijos Respublikos ambasadorius DeveshUttam su delegacija. Tai – pirmasis ambasadoriaus vizitas Kaune nuo tada, kai 2023 metais Vilniuje atidaryta Indijos Respubliko...
-
Apdovanoti konkurso „Sukurta Kauno rajone 2023“ laureatai
Sausio 25 d., ketvirtadienio vakarą, Raudondvario menų inkubatoriuje apdovanoti 11 sėkmingiausiai 2023-aisiais dirbusių Pakaunės įmonių atstovų tarp kurių – devintąjį kartą vykusio konkurso „Sukurta Kauno rajone 2023“ laureatai &n...
-
Jonavos filialo šventiniame renginyje „Palydėjus 2023-uosius“ pagerbti Jonavos sėkmingiausi verslai
Sausio 25-ąją Jonavos kultūros centre vyko Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Jonavos filialo verslo bendruomenės šventinis vakaras „Palydėjus 2023-uosius“. Į iškilmingą renginį gausiai susirinkusius verslo ats...
-
Enterprise Europe Network – nauji kontaktai jūsų verslo plėtrai visame pasaulyje
Enterprise Europe Network (EEN) – didžiausias verslo paramos tinklas, jau 15 metų sėkmingai veikiantis visame pasaulyje (daugiau nei 40 šalių), apimantis daugiau nei 450 partnerių organizacijų ir tūkstančius ekspertų&n...