Ar senėjimas gali būti sveikas?

Šia programa siekiama gauti naujų mokslo žinių, reikalingų pailginti sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę Lietuvoje.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, nauji diagnostikos ir gydymo metodai ilgina gyventojų, turinčių įvairių susirgimų, gyvenimo trukmę. Tai yra susiję su papildomomis išlaidomis sveikatos priežiūrai ir socialinei apsaugai. Todėl pažangios valstybės siekia ilginti kokybiško gyvenimo, t. y. gyvenimo be ligų ir neįgalumo, trukmę. Kokybiško (sveiko) gyvenimo trukmės pailginimas mažintų sveikatos priežiūros kaštus, nes užkirstų kelią ligoms, kurių rizikos veiksnys – senėjimas.

„Senėjimui būdingos patologijos yra kompleksiniai dinaminiai procesai, kuriems suprasti būtini tolesni tyrimai, moksliniai darbai ir diskusijos, todėl naujų technologijų taikymas yra bei artimiausioje ateityje bus svarbūs senėjimo biologijos ir su senėjimu susijusių ligų patogenezės mechanizmams atskleisti, naujoms diagnostinėms bei terapinėms priemonėms kurti“, – sakė LSMU Mokslo centro vadovė prof. Ingrida Ulozienė.

Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ vykdymo grupė inicijuoja pirmąją ataskaitinę konferenciją „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“. Konferencija vyks 2017 m. balandžio 28 d. (penktadienį) Lietuvos mokslo tarybos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius).

Konferencijoje pasisakys, diskutuos ir sveiko senėjimo galimybes aptars Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai prof. Ingrida Ulozienė, prof. Abdonas Tamošiūnas, prof. Auksė Mickienė, Ugnė Rumelaitienė, doc. Rasa Liutkevičienė, prof. Algimantas Tamelis, prof. Birutė Žilaitienė, prof. Rimantas Benetis, dr. Vacis Tatarūnas, prof. Romaldas Mačiulaitis, prof. Jūratė Macijauskienė, prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Vita Lesauskaitė ir kiti LSMU bei VU mokslininkai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje gyveno 548,5 tūkst. vyresnių nei 65 m. žmonių, iš jų: 80 m. ir vyresnių – 151,9 tūkst., 100 m. ir vyresnių – 349. Nuo 2010 m. šis skaičius išaugo nuo 17,3 iki 18,4 proc.

ES statistikos tarnyba (EUROSTAT) prognozuoja, kad 2030 m. trečdalis (28,9 proc.) Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės. Pagyvenusiais vadinami 60-75 m., senyvais – 75-90 m., ilgaamžiais – virš 90 m. žmonės.

Planuojama, kad 2050 m. vyresnių nei 65 m. gyventojų Europoje padaugės 70 proc., vyresnių nei 80 m. – 170 proc. 2020 m. Lietuvoje siektina vidutinė gyvenimo trukmė – 76 m.

Lietuvos mokslo tarybai pasiūlius bei Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus, 2015-2021 m. finansuojama vykdoma programa „Sveikas senėjimas“.