Kovo 11-oji: į Kauną atėjo 23-asis laisvės pavasaris

Didelės policijos pajėgos, tarp jų ir raiti pareigūnai, šiandien rikiavosi Vilniuje. Čia vyko nacionalistų eitynės, kurioms meras Artūras Zuokas nedavė leidimo. Kaune, švenčiant Kovo 11-ąją, nuotaika buvo gerokai giedresnė.

Sausakimša Arkikatedra

Saulėtas, bet šaltas, žiemiškas oras vakar Kaune nesutrukdė iškilmingai paminėti prieš 23-ejus metus priimtą vieną svarbiausių Lietuvos žmonių sprendimų – nepriklausomybės atkūrimą.

Nuo ankstyvo ryto visi buvo kviečiami į iškilmingas šv. Mišias, kurias Kauno arkikatedroje bazilikoje aukojo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Arkikatedra bazilika buvo sausakimša.

Po Mišių, priekyje žygiuojant pučiamųjų orkestrui „Ąžuolynas“, nuo arkikatedros Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio link pajudėjo margas, šventiškas, džiūgaujantis Kauno mokyklų, visuomeninių organizacijų žmonių būrys.

Naujos tradicijos pamatai

Skambant varpų muzikai, didžiuliame ekrane buvo demonstruojami archyviniai kadrai, įamžinę visiems laikams į šalies istoriją įsirėžusias jaudinančias akimirkas – prieš 23-ejus metus atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Buvo galima išvysti, kokia nuotaika vyravo ne tik Seimo rūmuose, tačiau ir įvairiuose šalies kampeliuose.

Kaune pradėta nauja tradicija: Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai stovėjo garbės sargyboje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančio šios sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Putvio paminklo.

Sargyba per iškilmingą renginį nuolat keitėsi. Iniciatyva taip atiduoti pagarbą kilo patiems jauniesiems šauliams.

Veteranai įnešė vėliavą

Trumpą sveikinimo kalbą pasakė miesto meras Andrius Kupčinskas. Jis dėkojo visiems prisidėjusiems prie Lietuvos laisvės atkūrimo.

Vėliau garbės sargyboje stovintys jaunieji generolo Povilo Plechavičiaus mokyklos kadetai atidžiai žvelgė į šaulių veteranų nešamą Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą.

Karinės drausmės ir rikiuotės komandų nepamiršę kariai, skambant „Tautiškai giesmei“, iškilmingai pakėlė vėliavą prie Nežinomo kareivio kapo, kuris vėliau buvo nuklotas gėlėmis.

Moksleivių priesakai laisvei

Po iškilmingos oficialiosios šventės dalies Vienybės aikštėje pastatytoje scenoje prasidėjo Kauno moksleivijos akcija „23 priesakai Laisvei“. Kuriant priesakus laisvei, galėjo dalyvauti visų Kauno mokyklų moksleiviai.

Renginyje buvo paskelbti originaliausi priesakai ir jų autoriai.

Labiausiai pasisekė „Aušros“ gimnazijos gimnazistams, Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos moksleiviams – jų priesakai išrinkti originaliausiais.

Užlipę ant scenos moksleiviai garsiai perskaitė savo priesakus, skirtus 23-ius laisvės metus gyvenančiai Lietuvai.

Skambėjo priesakai „duoti kūdikiams lietuviškus vardus“, „mylėti savo šalį“, „neieškoti laimės kitose šalyse“, „klausyti lietuviškos muzikos“, „tausoti gamtą“ ir „išmokti gaminti cepelinus iš močiutės, o tą receptą perduoti savo anūkams“.

Pražydo trispalvės gėlės

Šventės kulminacija tapo 23 moksleivių nešamos didelės geltonos, žalios ir raudonos spalvų gėlės, į dangų pakilo tiek pat trispalvių balionų, o aikštę papuošė 50 m ilgio trispalvė vėliava.

Viską vainikavo patrankos šūviai, po kurių ant susirinkusiųjų galvų leidosi maži parašiutėliai su trispalvėmis.

Susirinkusiesiems koncertavo Egidijus Sipavičius, Liudas Mikalauskas, grupė „Rondo“.