Kodėl Kaune neįgalumo pašalpas gauna daugiau žmonių nei Vilniuje?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sunerimo: kai kuriuose šalies regionuose žymiai daugiau gyventojų gauna negalios pensijas. Pastebėta, kad Kaune iš šių pašalpų gyvena keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei Vilniuje. Siekdama atskleisti šio reiškinio priežastis, ministerija nusprendė pradėti tyrimą.

Tikrins ir Kauno gydymo įstaigas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė portalui 1kaunodiena.lt patvirtino, kad ministerija pavedė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) išanalizuoti situaciją visoje Lietuvoje.

„Ypatingas dėmesys bus skiriamas tiems regionams, kuriuose yra daugiausia neįgaliųjų, gaunančių pašalpas. Tai yra Kaunas, Kauno rajonas, Šalčininkai, Pakruojis, Alytus“, – atskleidė E. Čaplikienė.

Tarnyba, analizuodama duomenis, turės atsižvelgti į daugelį faktų: miesto demografinę padėtį, gyventojų sergamumą, užimtumą, kitus kriterijus.

„Tik surinkus visus duomenis bus galima daryti išvadas, nes dabar tik spėliojame, kodėl taip yra“, – teigė pašnekovė.

Anot E. Čaplikienės, tarnyba sudarys darbo grupę, kuri, pasitelkusi ekspertus, patikrins visas probleminių regionų gydymo įstaigas.

Pašalpos – 35 tūkst. gyventojų

E. Čaplikienės pateiktais duomenimis, 2011 metais Kauno mieste nedarbingumas buvo nustatytas 7,5 tūkst. miestiečių, o Vilniuje – 6,5 tūkst.

„Vidutiniškai per metus miestuose nedarbingumas nustatomas apie 6 tūkst. gyventojų. Kaunas labai neišsišoka į priekį, tačiau būtina patikrinti, ar sistema veikia teisingai“, – tikino E. Čaplikienė.

Dažniausiai nedarbingumas nustatomas priešpensinio amžiaus asmenims.

Kauno mieste šiuo metu yra 35 tūkst. gyventojų, kurie gauna negalios pensijas, o Vilniuje keliais tūkstančiai mažiau, t.y. 32 tūkst.

„Šis skirtumas užkliuvo, nes Vilniuje gyvena daugiau gyventojų nei laikinojoje sostinėje“, – sakė ministerijos darbuotoja.

Ar klastojami dokumentai?

Pasak E. Čaplikienės, bus tiriama, iš kokių gydymo įstaigų daugiausiai būna pacientų, kuriems suteikiamas neįgalumas.

„Žinoma, globalaus Lietuvos gydymo įstaigų įvertinimo nebus, nes tarnyba nepajėgtų to padaryti“, – pripažino E. Čaplikienė.

Ministerijos atstovė neatmetė galimybės, jog galbūt nebus nustatyta jokių pažeidimų, o šis reiškinys – natūralus, vykstantis dėl gyventojų senėjimo, ligų.

„Tačiau jeigu surinkus duomenis paaiškėtų, jog buvo padaryti kriminaliniai pažeidimai, klastojami dokumentai, duomenys bus iš karto perduoti teisėsaugos institucijoms“, – užtikrino E. Čaplikienė.

Ji patikino, kad jeigu specialistai matys, jog asmens sveikatos būklė buvo netinkamai įvertinta, tikriausiai bus prašoma iš naujo įvertinti jo darbingumą.

Kauno Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Anelė Čakstienė, išgirdusi apie galimus patikrinimus, tikino nė kiek nesijaudinanti.

„Nedarbingumo suteikimas griežtai kontroliuojamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. Jeigu komisijai kyla kokių nors klausimų dėl ligonio sveikatos būklės, turime jiems suteikti reikiamą informaciją“, – teigė A. Čakstienė, tvirtinusi, kad poliklinikos gydytojai laikosi ministerijos nustatytų reikalavimų.

Kasmetinė žala gali siekti 200 mln. litų

Tuo metu Investuotojų asociacijos įkurto Kompetencijų centro surinkti statistiniai duomenys rodo, jog išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos“ iki 200 mln. litų per metus.

Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko teigimu, vienas iš įtarimą keliančių faktų: Lietuva pagal neįgalumo pašalpas gaunančių žmonių dalį gerokai viršija ES vidurkį.

Egzistuojančią problemą, jo teigimu, patvirtina ir faktas, jog besikreipusiųjų į NDNT dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo 2010 metais net 5,9 tūkst. arba 8 proc. pripažinti darbingais, kai, pavyzdžiui, 2007 metais tokių nustatyta vos 2,1 tūkst. arba 3 proc.

„Nusistovėjo metinis 14-15 tūkst. žmonių, pirmą kartą pripažintais neįgaliaisiais, skaičius. Galima įtarti, jog šiuos skaičius viršijantis dydis – įtartinai negalios pensiją gavę žmonės. Vien 2006-2009 m. tokių žmonių galėtų būti per 30 tūkstančių. Tad potencialus tiesioginis nuostolis valstybei per metus siektų apie 200 mln. litų, esant vidutinei 628 litų per mėnesį išmokai. Netiesioginė žala – neįgaliais pripažinti darbingo amžiaus asmenys, bet dirbantys „šešėlyje“, nemoka ne tik mokesčių, bet ir įmokų privalomojo socialinio draudimo fondui, – pažymi V. Rūkas.

2011 metais„Sodra“ netekto darbingumo pensijoms išmokėjo 1,7 mlrd. litų, šių gavėjų skaičius 2012 m. gruodį sudarė 218 tūkst., o vidutinė išmoka – 628 Lt/mėn. Sulaukus pensinio amžiaus, mokama tik viena iš pensijų – netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės. Leidžiama pasirinkti, kurią pensiją norima gauti. Apytiksliai du trečdaliai netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gaunančių žmonių nėra pensinio amžiaus.


Netekto darbingumo pensija skiriama, kai asmuo atitinka šias sąlygas:

  • yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas;

  • yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu;

  • turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo (darbo) stažą netekto darbingumo pensijai.

Nedarbingu laikomas asmuo, kurį NDNT pripažįsta netekusiu 75 – 100 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 0 – 25 procentų darbingumo).

Iš dalies darbingu laikomas asmuo, kurį NDNT pripažįsta netekusiu 45 – 70 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 30 – 55 procentų darbingumo).

Jei NDNT asmenį pripažįsta netekusiu 0 – 40 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 60 – 100 procentų darbingumo), asmuo laikomas darbingu ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją jis neturi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jurte

Jurte portretas
Pikciausia ,kad tokie zmones daug metu negyvena Lietuvoje,gauna visas pasalpas kitoje salyje,bet gauna neigalumo pasalpa Lietuvoje,sau tauposi,ir saiposi is kitu, kokie kiti yra kvailiai, kad nemoka suktis.Reikia tikrai imtis priemoniu, atimti is tokiu zmoniu neigalumo pasalpas,kad tikri invalidai,gautu didesnias ismokas

jo

jo portretas
1000 roc klastojami, ir man ne karta siule "pasidaryti" neigaluma uz 1000lt metams

viskas aišku

viskas aišku portretas
Kol Kaune klestės korupcija, taip ir bus. Kam neaišku, tai tegul STT patikrina ligos istorijas "invalidų" ir bus aišku.Jeigu rimtas ligonis ir neduosi pinigų, tai gausi mažiausią %, jei duosi už metus 500,00 + 1000.00 būsi labai rimtas ligonis ir gausi didžiausią %. Sodra verkia, kad neturi pinigų, o kažkodėl komisijų darbo netikrina. Kas gali paneigti , kad negalioja dalybos ženklas ir visiems gerai.
VISI KOMENTARAI 58
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių