Gurkšnis nuodų, arba kodėl verta tirti šulinių vandenį

Sveikatai pavojingais nitratais užterštas kas dešimtas šachtinis šulinys Kauno mieste ir kas penktas, esantis Kauno rajone. Tai rodo Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) atlikti tyrimai.

Sveikatai pavojingas vanduo

„Toks vanduo gali būti ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus“, – perspėjo KVSC vyriausiasis specialistas Robertas Jakimonis.

Anot jo, dėl didesnio nitatų kiekio padidėja methemoglobinemijos rizika. Tai liga, kuri apsunkina deguonies pernešimą iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dusulys, pamėlsta oda. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir gali ištikti mirtis.

„Būtent todėl raginame visus gyventojus kiekvienais metais išsitirti savo šachtinių šulinių vandenį, jeigu jį geria ir vartoja maisto ruošimui“, – teigė R. Jakimonis.

Specialistas pabrėžė, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. „Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Būtina žinoti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu išgaruoja dalis vandens“, – aiškino R. Jakimonis.

KVSC duomenimis, Kauno apskrityje mirčių dėl nitratų ir nitritų nėra buvę nuo 2003 metų.

Pernai Lietuvoje beveik trečdalio tikrintų šulinių vandenyje nustatyta per didelė nitritų ir nitratų koncentracija. Leidžiama nitritų koncentracija viršyta 56 šulinių vandenyje, nitratų koncentraciją – 900 šulinių. 2012 metais šalyje nustatytas vienas apsinuodijimo nitritais ir nitratais atvejis.

Norma viršyta septynis kartus

Pernai Kauno mieste nitratų norma viršyta tik viename šulinyje iš devynių patikrintų, tačiau ji buvo didesnė net pusantro karto. Vilijampolės seniūnijoje nitratų vertė siekė 78,1 mg/l, kai leidžiama tik 50 mg/l.

Iš 44 Kauno rajone praėjusiais metais tikrintų šachtinių šulinių net dešimtyje nitratų kiekis viršijo normas, o viename rasta didesnis nei leidžiama nitritų kiekis.

Daugiausiai nitratų Kauno rajone aptikta šulinyje, esančiame Stabaunyčiaus kaime, Babtų seniūnijoje. Čia nitratų koncentracija normą viršijo beveik dvigubai – 87,6 mg/l.

Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje Kauno apskrityje pernai užfiksuota Raseinių rajono Ariogalos seniūnijoje esančiame Grajauskų kaime. Ji normą viršijo beveik 7 kartus ir siekė net 335,4 mg/l.

Nitratų neišsemsi ir neišvalysi

R. Jakimonis sakė, jog taršos nitratais šulinio vandenyje galima išvengti apdairiai parenkant vietą šuliniui arba bandyti kasti gilesnius šulinius.

„Vanduo visada bus užterštas, jeigu jis į šulinį tekės iš tręšiamų daržų ir laukų, tvarto ar teršiamo kiemo, todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Aplink šulinį visada paliekama penkų metrų spindulio netręšiama ir neteršiama pievelė – svarbiausioji sanitarinės apsaugos zona“, – pasakojo specialistas.

Tvartas, išvietė, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio, ne arčiau nei už 15-25 metrų..

„Nitratų nesumažės, jei šulinį valysite ar išsemsite vandenį“, – tikino R. Jakimonis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietė

Kaunietė portretas
Tai kodėl tokie brangūs tie tyrimai?

Chevron lygu Nuodai

Chevron  lygu  Nuodai portretas
Ramūnas Karbauskis: kaimiečiai trukdo energetikos "pažangai"? Atimsite mūsų pilietybę ar ištremsite? Pastaruoju metu skalūninių dujų tema pasisakė visi, kas netingi. Kartais viešųjų komentatorių pasisakymai stebina savo paviršutiniškumu bei arogancija. Ypatingai žeidžia atviras puolimas prieš drąsiausią Lietuvos kaimo bendruomenę - Žygaičių moteris ir vyrus. XIX amžiuje “tamsus” ir “neapsišvietęs” kaimas išsaugojo ir atkūrė lietuvybės tradicijas, o dabar - kelia nepatogių klausimų buvusiai ir, deja, esamai valdžiai, kuri, rodos, nori tęsti energetinio susinaikinimo politiką. Lenkijoje paskelbta, kad iš skalūninių dujų žvalgybos šioje šalyje proceso traukiasi stambiausias žaidėjas – didžiausia JAV naftos korporacija "Exxon Mobile". Jos atstovų teigimu, Lenkijos išteklių prognozės nepasitvirtino – dujų kiekiai netenkina, komercinės naudos korporacija negaus. Tokia pat išvadą pateikė Europos parlamento vidaus politikos generalinis direktoratas, savo tyrime konstatuodamas, kad net radikali skalūnų dujų gavybos plėtra Europoje geriausiu atveju galėtų prisidėti prie Europos dujų tiekimo tik vienaženkliu procentu. Lietuvoje, remiantis realistinėmis prognozėmis, žemės gelmėse slypinčių dujų užtektų 10-20 metų pagal dabartinius Lietuvos energijos vartojimo poreikius. Būsime nepriklausomi kelioliką metų, o paskui... kad ir tvanas? Beje, chemikalų tvanas. Įvertinę šį trumpą teorinės energetinės palaimos laikotarpį ir galimas negrįžtamas rizikas gamtai, verčiau mes tą galimybę palikime savo vaikaičiams, kurių technologinės galimybės galbūt leis išvengti bent dalies grėsmių.

Chevron lygu Nuodai

Chevron  lygu  Nuodai portretas
Tai, kad hidraulinio uolienų plėšimo technologija yra abejotina, byloja viešai paskelbti faktai iš JAV, kur pasipriešinimas skalūnų dujų technologijai yra didžiausias ir neturi nieko bendra su gazpromais. Pavyzdžiui, skelbiama, kad JAV Vajomingo aplinkos apsaugos agentūrai paėmus geriamojo vandens mėginius, 11 iš 39 tikrintų gręžinių aptikta gręžybos teršalų. Pensilvanijoje yra tūkstančiai dujų gręžinių, o kai kurių miestų ir miestelių valdžios ragina negerti vandens iš čiaupo. Kyla klausimas, kodėl Niujorko valstija, kurios gelmėse yra didžiausi ištekliai (Marcellus Formation), imasi skalūninių dujų gavybos ribojimo. Gal visus jos politikus papirko Gazpromas? Šiurpina kone nusikalstamas Lietuvos politikų ir žiniasklaidos abejingumas šalies aplinkosauginių organizacijų (Aplikosaugos koalicija) atliktam tyrimui dėl skalūninių dujų žvalgybos teisinės aplinkos. Nei ES, nei juolab Lietuvoje nėra tinkamai pritaikytų teisės aktų, kurie užtikrintų skalūninių dujų poveikio aplinkai kontrolę. Šalies pilietis negali pirtelės savo žemėje be krūvos leidimų ir popierių pasistatyti, o “Chevron” korporacija gauna leidimą šeimininkauti Vakarų Lietuvos žemėse be jokių teisinių saugiklių, tiesiog nusipirkdama lietuvišką naftos gavybos įmonę. Tie, kas lygina skalūnų dujų gavybą su pieštukų gamyba arba tradinės naftos gavyba, turi suprasti – tam, kad Lietuvos turtais susidomėjusiam „Chevronui“ apsimokėtų čia dirbti, turi būti išgręžtas ne vienas, o šimtai, galbūt tūkstančiai gręžinių, po kelis kiekvienam kvadratiniam kilometrui. Gėlo vandens poreikis tokiems gręžiniams yra lyginamas su visos Lietuvos gyventojų ir įmonių vandens vartojimu. Skalūninių dujų gavyba amžiams pakeistų kai kurių Lietuvos regionų gyvenimą. Vienas iš situaciją gerai iliustruojančių pavyzdžių - didžiausias pasaulio žemės ūkio bankas “Rabobank” paskelbė, kad visai neskolins pinigų klientams, kurie kaip užstatą pateikia žemes su jose esančiais skalūninių dujų gręžiniais.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių