Vilniuje – panika, Kaune – ramiau

Generalinė prokuratūra pranešė, kad įtariama, jog nuo šios ligos Vilniuje jau mirė du žmonės, dar vienas asmuo yra gydomas. Šiandien pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nes užtikrinus tinkamą legioneliozės prevencijos priemonių taikymą, buvo galima išvengti grėsmės žmonių sveikatai.

„Termošoką“ atliks visuose namuose

Reaguodami į Vilniaus savivaldybės paskelbtą ekstremalią padėtį, „Mano būsto“ daugiabučių namų administratoriai visuose savo prižiūrimuose namuose jau nuo šiandien papildomai atliks karšto vandens sistemų „termošoką“. Tai bus daroma ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose, kuriuose administratoriai teikia paslaugas.

„Norime nuraminti gyventojus, todėl jau nuo šiandien visuose mūsų prižiūrimuose namuose įpareigojome rangovus papildomai atlikti karšto vandens sistemų „termošoką“. Sudarėme atliekamų darbų grafiką ir pradėjome vykdyti darbus. Mieli gyventojai, apie darbų eigą būsite informuoti elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis, laiptinėse bus iškabinti skelbimai. Turime visą parą veikiantį Klientų informavimo centrą bei avarinę tarnybą, todėl jei kils klausimų, drąsiai kreipkitės į mus bet kuriuo jums patogiu laiku. Tuo metu, kai bus vykdoma sistemų profilaktika, prašome bent 10-čiai minučių atsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų užtikrinta vandens cirkuliacija bei profilaktikos efektyvumas. Taip pat gyventojai turėtų būti atsargūs, nes tuo metu, kai bus vykdomi profilaktikos darbai, vandens temperatūra bus aukštesnė nei įprastai“, – sako bendrovės „Mano būstas“ Daugiabučių namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad Kaune specialių veiksmų, kaip atgarsio į mirtis Vilniuje, nebus imtasi.

Tačiau išplatintos rekomendacijos, kokių priemonių imtis, kad Kaune ir Kauno apskrityje toliau būtų galima išvengti šios bakterijos, sukeliančios mirtimi galinčią pasibaigti legioneliozę.

"Atliekant legioneliozės atvejų epidemiologinius tyrimus pastebėta, kad daugiabučiuose namuose pastovaus karšto vandens temperatūra čiaupe ir sistemoje, dažnai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ geriamojo vandens kokybės reikalavimų. Nemažai daugiabučių namų gyventojų stengiasi taupyti mažindami ne tik patalpų, bet ir centralizuotai tiekiamo karšto vandens temperatūrą. Tie gyventojai, kurie už karšto vandens pašildymą atsako patys (karšto vandens šildymui naudodami dujas ar elektrą), dažnai net nenutuokia, kad jų gyvenamojo būsto sistemoje cirkuliuoja per žemos temperatūros karštas vanduo", - teigiama centro išplatintame pranešime.

Bendrovė „Kauno energija“ du kartus per metus taiko legioneliozės prevencijos priemones Kauno mieste. Raštu ir spaudoje informuoja dėl legioneliozės prevencijos Kauno miesto centralizuotame šilumos tiekimo tinkle, prašant už pastato šilumos ūkį atsakingus asmenis ar pastato karšto vandens sistemų prižiūrėtojus nurodytu laiku (diena ir valanda) užtikrinti temperatūros padidinimą pastato karšto vandens sistemoje iki 66°C.

Kauno mieste paskutinis legioneliozės atvejis užregistruotas 2014 metais. Tais metais Kaune legionelioze susirgo du žmonės. 

Tiek pat susirgusiųjų - du - buvo ir 2013, o 2012-aisiais - net šeši atvejai. 

Pernai susirgusiųjų legionelioze nebuvo užregistruota visoje Kauno apskrityje. Paskutiniai atvejai nustatyti 2015 m. Birštone (vienas) ir Jonavos raj. (vienas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė aiškino, kad legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose.

Susirgus ligonius vargina aukšta temperatūra (40°C), juos krečia šaltis, gali viduriuoti, vemti, gali sutrikti sąmonė, orientacija.

Pasireiškia plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas.

Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų. Kiekvienais metais užfiksuotų mirčių skaičius svyruoja nuo 6 iki 15 proc. Ligos išeitis priklauso nuo paciento lydinčių ligų bei teisingai ir laiku skiriamo specifinio gydymo.

Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla asmenims, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Vyresni žmonės (> 50 m.) yra jautresni šiai infekcijai nei jauni, ypač vyrai.

Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.