Ugniagesiai ragina pasirūpinti savo namų saugumu

Gaisrų ypač padaugėja šaltuoju metu dėl netvarkingai įrengtų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba netvarkingo naudojimosi šildymo įrenginiais. Šiandien Kauno ugniagesiai tikrino, kaip miestiečiai pasirengę šildymo sezonui.

Kauno ugniagesiai kasmet prasidėjus šildymo sezonui ragina gyventojus, kurių namuose įrengtos krosnys, židiniai, pasirengti intensyviam šių įrenginių naudojimui. Ypač svarbu išvalyti dūmtraukius.

Specialistai skaičiuoja, kad gaisrui įsiplieksti pakanka vos 30 s, įsiliepsnoti – 3 minučių, o ugniai apimti degų pastatą – 15 min.

Ypatingą dėmesį ugniagesiai-gelbėtojai skiria socialinės rizikos šeimoms. „Pradėjome lankyti didžiausiai rizikos grupei priklausančius asmenis, mažamečius vaikus auginančias šeimas, vienišus senolius ir sunkiai privažiuojamuose vietose gyvenančius asmenis“, - prioritetus dėstė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Kelios mobilios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, savivaldybės ir seniūnijų atstovų grupės tikrinane tik būstuose įrengtas šildymo sistemas, kaminus, dujų balionus, krosnis, bet ir elektros įrenginius, balkonus, privažiavimus prie namų – viską, dėl ko gali kilti gaisras, ir tai, kas trukdytų kilusį gaisrą užgesinti.

Tokie patikrinimai vyksta jau ne pirmą kartą, tačiau praktika rodo, kad informacija apie skaudžias kitų nelaimes niekaip nepriverčia gyventojų pasirūpinti savo saugumu. Pareigūnų užfiksuoti kauniečių namų kaminai vertinami kaip keliantys potencialų pavojų.

Be to, dažno daugiabučio balkonai ir juose esantys avariniai išėjimai būna užkrauti įvairiais daiktai. Kai kuriuose daugiabučiuose tokie išėjimai būna net užrakinti, kartais ir užmūryti.

Patikrinimų metu ugniagesiams tenka konstatuoti, kad siekdami pasididinti savo gyvenamą erdvę ir privatizavę gabalą bendrojo koridoriaus, žmonės patys susikuria sau spąstus. Nelaimės atveju jie neturėtų jokio atsarginio išėjimo.

Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose.

Ugniagesiai primena, kad svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros.

Šiandien buvo atlikti reidai Kauno mieste, Centro seniūnijos teritorijoje K. Būgos, M. K. Čiurlionio, Kaunakiemio, Šiaulių ir Nemuno gatvėse esančiuose gyvenamuosiuose namuose. Ugniagesiai tiki, kad pastebėti pažeidimai šiuose namuose privers labiau susirūpinti dar nepasirengusius šildymo sezonui kauniečius. Nustatyta, kad:

Šiaulių g. 6A vieno buto savininkė prie kietojo kuro krosnies laiko degias medžiagas, dūmtraukis techniškai nesutvarkytas;

kito buto kietuoju kuru kūrenamos krosnies dūmtraukis apkaltas medžio plokšte;

M.K.Čiurlionio g. 31 gyvenamojo namo laiptinė prikrauta sendaikčių, katilinėje degios medžiagos laikomos neišlaikant atstumų iki kieto kuro krosnies, pelenai pilami į polietileninius maišelius, palėpė užrakinta, rakto laikymo vieta nežinoma, iš dūmtraukio suodžiai nevalomi;

Nemuno g. 10 vienas butas šildomas kietojo kuro krosnele, įrengta prie pat išėjimo durų, degios medžiagos laikomos neišlaikant atstumo, krosnelės durelės laikomos atidarytos, dūmtraukis valomas tik tada, kai ,,užsikiša“. Bute gyvena dvi solidaus amžiaus moterys.


Ugniagesiai primena bendrąsias saugos taisykles

Daugiabučiuose ir gyvenamuosiuose namuose draudžiama:

užkalti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis balkonus, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus;

rakinti bendro naudojimo koridorių, evakuacinių laiptinių duris;

rūsiuose naudoti atvirą ugnį;

sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus degių skysčių specialiai tam skirtoje taroje;

gyvenamosiose patalpose dujų balionai nuo šildymo prietaisų turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 metro atstumu;

neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;

draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus, taip pat naudoti atvirą ugnį dujų nuotėkio vietai nustatyti;

pajutus dujų kvapą būtina nedelsiant užsukti dujų čiaupą, išvėdinti patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą; kol gedimas bus pašalintas, draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, išjungti ir įjungti elektros prietaisus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių