Teisę studijavęs žudikas nusprendė originaliai pripažinti kaltę?

Išskirtinė byla

"Tai unikalus atvejis", – pripažino ir K.Neorą gynęs advokatas Ričardas Girdziušas ir paaiškino, kad teismo skirta griežčiausia Lietuvoje bausmė nebuvo apskųsta paties nuteistojo valia.

"Kauno diena" rašė, kad Kauno apygardos teismas nuosprendį K.Neorui paskelbė pernai – gruodžio 19-ąją. Po penkiolika mėnesių trukusio teismo proceso, kuriame jis kaltintas prieš beveik trejus metus dėl savanaudiškų paskatų nužudęs virš jo ir močiutės buto S.Žukausko gatvės daugiabutyje gyvenusią 63-ejų Nijolę Vaškevičienę bei buvusią ilgametę Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovę 86-erių Valeriją Urmonienę, kuri buvo jo artimųjų sodo sklypo prie Kauno marių kaimynė.

N.Vaškevičienės pasigesta už penkių dienų po 22-ojo K.Neoro gimtadienio – 2015-ųjų sausio 23-ąją. V.Urmonienės, gyvenusios Maironio gatvėje, – dar po trijų dienų – sausio 26-ąją.

Abiejų butuose buvo aptikta ne tik dingusiųjų kraujo, bet ir biologinių K.Neoro pėdsakų. Nė vienos iš šių moterų palaikai nerasti iki šiol.

V.Urmonienės kraujo aptikta ir ant K.Neoro kompiuteryje paslėpto pjūkliuko, skirto medžiams genėti, rasto per kratą jo namuose, dėl to, skelbiant nuosprendį, konstatuota, kad vienos iš nužudytųjų palaikai, prieš paslepiant, buvo padalyti į dalis.

Gynė trys advokatai

K.Neoras teisme parodymų nedavė. Vietoj jų perskaitė iš anksto pasirašytą cinišką kalbą. "Nusprendžiau neduoti jokių parodymų, nes teisinasi tas, kas neteisus. O aš šioje byloje būsiu teisus visada. Ir ekspertų išvada dėl mano psichinės būklės yra niekinė", – citavo tada pakeltu tonu pats save K.Neoras.

Manau, kad Lietuvoje dar nėra buvę, kad nebūtų apskųstas nuosprendis, esant tik tokiems įrodymams.

Vienu brangiausių advokatų laikomas R.Girdziušas buvo jau trečiasis jį gynęs advokatas, ėmęsis šios bylos jau perdavus ją teismui. Jam pavyko pasiekti tik tiek, kad K.Neorui būtų skirta pakartotinė psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Tačiau ir ji konstatavo tą patį – kad šizofrenijos simptomus K.Neoras simuliuoja. Jam pakartotinai diagnozuoti tik mišrūs asmenybės sutrikimai, vienas iš kurių – narcisizmas, kurie netrukdė suvokti savo veiksmų, darant nusikaltimus, ir netrukdo jų suvokti bei valdyti ir dabar.

Po teismo procesą trikdžiusių minėtų K.Neoro advokato prašymų, kuriems pritarė ir teisiamasis, Kauno teisėsaugininkai negalėjo patikėti, kad bylą vainikavęs nuosprendis neapskųstas. Tačiau R.Girdziušas, prašęs teismo išteisinti K.Neorą, vakar "Kauno dienai" patvirtino, kad tai tiesa. Nors ir toliau laikėsi savo.

"Manau, kad Lietuvoje dar nėra buvę, kad nebūtų apskųstas nuosprendis, esant tik tokiems įrodymams. Būtų buvę įdomu, kaip juos įvertintų kita šią bylą nagrinėjusi kolegija", – teigė jau beveik 40 metų advokato praktika besiverčiantis R.Girdziušas.

R.Girdziušas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Artimiausi dešimt metų - kameroje vienutėje?

Kaip jau rašyta, laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, atliekant ją kalėjime, K.Neorui skyrusi Kauno apygardos teismo teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko kolegija konstatavo, kad jo kaltė įrodyta netiesioginiais įrodymais – tiek liudytojų, tiek nukentėjusiaisiais pripažintų N.Vaškevičienės sūnaus bei V.Urmonienės dukterėčios, tiek paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Visi jie papildo vienas kitą.

K.Neoro kaltės įrodymai sudaro 61 šio nuosprendžio lapą. O, skiriant jam bausmę, teisėjų kolegija teigė atsižvelgusi į tai, kad aukos nužudytos per tris dienas ir tai padaryta šaltakraujiškai, iš anksto viską suplanavus, užvaldant jų turtą ir šalinant nusikaltimo pėdsakus, įsigijus šiuo tikslu net specialiąsias priemones. O po to simuliuota ir psichikos liga. Visa tai rodo, kad K.Neoras yra abejingas savo sukeltoms pasekmėms, todėl tik griežčiausia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuosprendį lydėjo susirinkusiųjų į jo paskelbimą plojimai.

Nepaisant jauno amžiaus, K.Neoras nėra jauniausias Lietuvoje nusikaltėlis, kuriam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Šio rekordo autoriui buvo 21-i.

Nebus, anot Kalėjimo departamento atstovų, jis ir jauniausias tarp šiuo metu tokią bausmę Lukiškių kalėjime atliekančių nuteistųjų.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galimybė pakeisti įkalinimo režimą, tačiau ne sumažinti skirtą bausmę, nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos atsiranda tik po dešimties metų. Tik tada, jeigu yra labai gerai charakterizuojami kalėjimo administracijos, jie gali kreiptis į teismą, kad šis leistų atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose.