Pasieniečių nuotraukose – prie Kauno deganti žolė ir padangos

Iš sraigtasparnio stebėdami per Lietuvą vykusį Rusijos tranzitinį traukinį pasieniečiai kartu iš oro užfiksavo net kelis aplinkos apsaugos pažeidimus. Informaciją apie liepsnojančią žolę ir padangas tiek Lietuvos, tiek Rusijos pusėje pasieniečiai operatyviai pateikė ant žemės dirbusioms žinyboms.

Pirmadienį popiet Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos rinktinės sraigtasparnis „Eurocopter EC-135“ iš savo bazės Paluknyje, Trakų rajone, pakilo skrydžiui į Kudirkos Naumiesčio užkardą. Šiame prie sienos su Rusija įsikūrusiame VSAT padalinyje yra įrengta pasieniečių orlaiviams nutūpti skirta speciali aikštelėje, taip pat – degalų papildymo rezervuaras. Čia VSAT sraigtasparniai kyla stebėti per Lietuvą tranzitu iš Kaliningrado srities į Baltarusija vykstančių Rusijos traukinių. Taip sraigtasparniu lydima apie 10 proc. visų tranzitinių traukinių, nes pagrindinis jų kontrolės mechanizmas yra vykdomas antžeminėmis priemonėmis.

Pirmadienį vakarop pasieniečių aviatoriai buvo gavę užduotį stebėti tranzitinį sąstatą Kaliningradas – Maskva. Skrydžio metu tranzito schemos pažeidimų neužfiksuota, tačiau iš oro apylinkes žvalgę „Eurocopter EC-135“ pilotai keliose vietose pastebėjo atvira ugnimi degančius plotus.

Pirmą gaisravietę VSAT pareigūnai pamatė dar beskrisdami iš Paluknio į Kudirkos Naumiestį Alytaus rajono Butrimonių kaimo apylinkėse. Degė miško ruožas ir žolė, tačiau čia jau darbavosi ugniagesiai.

Tarp Marijampolės rajono Rudėnų ir Naujienos kaimų pasieniečiai užfiksavo dar vieną degančios pernykštės žolės plotą. Apie gaisrą pilotai informaciją perdavė Bendrajam pagalbos centrui.

Liepsnojančią žolę pasieniečiai iš oro pastebėjo ir Kaliningrado srities teritorijoje ties Kudirkos Naumiesčio užkardos saugomu sienos su Rusija ruožu. Apie tai sraigtasparnio pilotai pranešė ant žemės dirbantiems kolegoms. Šie informavo Rusijos pareigūnus, o patys nuvyko prie pat sienos įvertinti situacijos bei stebėti, ar gaisras nepersimes į Lietuvos pusę.

Ketvirtą gaisravietę „Eurocopter EC-135“ pilotai pamatė ties Kaunu, netoli Panemunės. Čia užfiksuota ne tik deganti žolė, bet ir liepsnojančios padangos. Pirminiais duomenimis, būtent nuo jų užsidegė pernykštės žolės ir krūmynų plotas. Informaciją apie gaisrą pasieniečiai taip pat perdavė Bendrajam pagalbos centrui.

Aplinkos ministerija primena, kad kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus, nendres. Už tai numatytos baudos. 

Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.