Partizanų vado nužudymo byla: kaltinamajam gresia 7 metai nelaisvės

„Prašau teismo pripažinti S.Šimkų kaltu ir skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose“, – penktadienį Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą pareiškė prokuroras Tomas Stelionis.

Teismas nuosprendį byloje planuoja skelbti birželio 17 dieną.

S.Šimkus yra kaltinamas, kad būdamas SSRS represinės struktūros operatyviniu įgaliotiniu, 1956 metais dalyvavo slaptoje A.Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės sulaikymo operacijoje, po kurios A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje, žiauriai kankintas, o vėliau nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. B.Mažeikaitė buvo kalinama lageryje.

Baltarusijoje gyvenantis S.Šimkus nedalyvavo bylos nagrinėjime. Anksčiau ši byla kelis kartus buvo grąžinta prokurorui, iškilus abejonių, ar jis apskritai esąs gyvas. Devyniasdešimtmetis kaltinamasis neatsiėmė ir šaukimų į teismą.

Prokuroro teigimu, nors nepavyko apklausti kaltinamojo, jo kaltę įrodo išlikę dokumentai, A.Ramanausko sulaikymo protokolai, kuriuose minima S.Šimkaus pavardė, liudytojų parodymai.

T.Stelionis pabrėžė, kad nesama abejonių, jog represinėje struktūroje dirbęs kaltinamasis turėjo žinoti, kas laukia partizanų vado po to, kai jis bus sulaikytas.

„Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad po sulaikymo šie asmenys bus žalojami, kankinami, fiziškai sunaikinti ar deportuojami“, – teigė prokuroras.

Skiriant bausmę prokuroras prašė atsižvelgti į tai, kad S.Šimkus įvykdė labai sunkų nusikaltimą ir nusikalstamoje veikoje dalyvavo sąmoningai. Vis dėlto jis taip pat prašė atsižvelgti į kaltinamojo amžių, tai, kad jis nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų.

Su prokuroro siūlymu nesutiko kaltinamojo advokatė, kuri atkreipė dėmesį, kad jis nežino apie jam taikomą baudžiamąjį persekiojimą. Ji taip pat išreiškė abejonę, ar teisinga partizanus priskirti tautinei etninei grupei ir siūlė juos traktuoti tik kaip politinę grupę ir susiaurinti kaltinimo apimtį.

Gynėja pabrėžė, kad kaltinamasis yra garbaus amžiaus, o nesant kontakto su juo, neįmanoma nustatyti, kokia jo sveikatos būklė, ar jis neserga senatvinėmis ligomis ir ar apskritai esąs gyvas. Todėl prašė S.Šimkų išteisinti.

Ji taip pat abejojo, ar kaltinamasis tikrai žinojo apie tai, kas buvo partizanai ir kodėl sovietinės represinės struktūros siekė juos sunaikinti – S.Šimkus darbą pradėjo mažiau nei prieš metus iki A.Ramanausko sulaikymo operacijos, be to, tuo metu partizaninis pasipriešinimas, jos teigimu, jau buvo nusilpęs.

Šiai gynėjos versijai prieštaravo nukentėjusiąja pripažinta partizanų dukra Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė, kuri pabrėžė, kad partizanai ir jų rėmėjai buvo persekiojami ir pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui.

„Neprašau materialinio atlyginimo, netrokštu keršto. Noriu tik teisingumo“, – kalbėjo A.Ramanauskaitė–Skokauskienė.

Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas A.Ramanauskas–Vanagas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.