Lietuvos banką atakavę ekstremalai nenubausti

Ko išsigando prokurorės?

Gauti informaciją, kuo baigėsi tyrimas dėl sausio 3-iosios paryčiais Kaune centre nutikusio įvykio, ko gero, buvo sunkiau, negu šios sumaišties sukėlėjams siekti savo tikslų.

Nutarimą nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo priėmusi Kauno apylinkės prokurorė Sigita Blum siuntė pas skyriaus viršininkę. Esą ši laimino jos sprendimą.

Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyresnioji prokurorė Daiva Brudnienė iš pradžių sutiko pakomentuoti šį sprendimą, tačiau atėjus sutartam laikui, jau siūlė skambinti į Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrių. Esą šis apie viską informuotas, o ji turi skubiai išvykti.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė, komentuodama savo kolegių veiksmus bei nutarimą, teigė, kad jos tik vadovavosi mūsų įstatymais. Esą jaunuoliais, kurie liko nenubausti, galėtų pasidomėti vaiko teisių specialistai. Tiesa, tik jaunesniojo, kuris dar nepilnametis.

Neeilinis rytas

"Kauno diena" rašė, kad sausio 3-iosios paryčiais Lietuvos banko Kauno skyriaus apsauga pastebėjo, kad ant pastato stogo vaikštantis jaunuolis nusuko vaizdo stebėjimo kamerą. Prieš tai pirštu parodydamas nepadorų gestą.

Banko apsaugai pranešus apie tai policijai, į įvykio vietą sulėkė gausios pareigūnų pajėgos. Joms į pagalbą atskubėjo ir ugniagesių autokeltuvas, kuriuo galima pasiekti 37 m aukštį.

"Pabudau po penkių nuo galingų prožektorių blyksnių į langus, – pasakojo tada "Kauno dienai" viena Vasario 16-osios gatvės penkiaaukščio, sublokuoto su Lietuvos banko Kauno skyriaus pastatu, gyventoja. – Priėjusi prie lango, pamačiau, kad vidiniame namo kieme vaikščiojo keliolika uniformuotų policijos pareigūnų ir, šviesdami į viršų, prašė, kad kas nors iš namo gyventojų atidarytų langus. Vienas jaunuolių, kuriuos jie gaudė, jau buvo sulaikytas. Kitas tupėjo ant kaimyninio Vasario 16-osios gatvės pastato stogo. Netrukus atvyko ugniagesiai ir savo autokeltuvu jį atsargiai nukėlė. Šis net nesipriešino."

To dar nėra buvę

Pašnekovė teigė, kaip ir kaimynai, mananti, kad sulaikytų jaunuolių tikslas buvo bankas. Nepaisant to, kad ant jo pastato kabo ne vienas perspėjimas, kad "objektas stebimas vaizdo kameromis". Esą taip kalbėjo ir įvykio vietoje buvę policininkai.

Iš miegų prikelti banko kaimynai buvo įsitikinę, kad greičiausiai apsaugos pastebėti jaunuoliai bandė pabėgti gretimų namų stogais, kuriais galima pasiekti net Laisvės alėją. "To dar nėra buvę", – teigė Lietuvos banko Kauno skyriaus kaimynystėje gyvenantys kauniečiai.

Jiems antrino ir Lietuvos banko atstovai. "Tai labai retas atvejis, kai kas nors be leidimo patenka į mūsų organizacijos teritoriją ir dėl to turi reikalų su policija. Centriniuose bankuose dėl veiklos, susijusios su grynaisiais pinigais, ir dėl kitų svarbių aspektų taikomi labai griežti apsaugos reikalavimai, todėl patartina jų nepažeisti", – taip "Kauno dienai" asmenų patekimą be leidimo ant Lietuvos banko pastato Kaune stogo tada komentavo Lietuvos banko Fizinės apsaugos ir vertybių pervežimo skyriaus viršininkas Tadas Vasylius.

Pomėgis – laipioti stogais

Gausias pajėgas jaunuoliams sulaikyti metusi Kauno policija tą pačią dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nors sulaikytieji tikino neketinę apvogti banko. Tik palaipioti stogais.

Esu ne kartą užlipęs ant tų pačių stogų, kur šiandien paryčiais buvau sulaikytas, ir dienos metu.

Vyresnysis iš jų – Žaliakalnyje, Vaisių gatvėje, gyvenantis devyniolikmetis, besimokantis Maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, neslėpė, kad tuo užsiima jau nuo vienuolikos metų. Tai jo pomėgis ir dėl šio jis yra šturmavęs jau apie 50 stogų. "Pasirenku tokius, kurie įdomesni ir ant kurių nesunkiai galima užlipti. Esu ne kartą užlipęs ant tų pačių stogų, kur šiandien paryčiais buvau sulaikytas, ir dienos metu", – tikino ekstremalas. Jis neslėpė išsliūkinęs tąnakt iš namų į žygį išlipdamas tyliai per balkoną, nes tėvai neleidžia vaikščioti naktimis.

Jaunesnysis iš sulaikytųjų – septyniolikmetis vyresniojo kaimynas iš kitos Žaliakalnio gavės, besimokantis viename techninio profilio Kauno profesinio rengimo centre. Jis pasakojo užsikrėtęs šiuo pomėgiu prieš kelerius metus nuo kartu įkliuvusio devyniolikmečio. Tačiau esą jo motina, kuriai gali grėsti atsakomybė už tokį nepilnamečio sūnaus elgesį, esą apie šį jo pomėgį net nenutuokia. Septyniolikmetis teigė tąnakt tiesiog ėjęs paskui vyresnįjį draugą, ne tik rodžiusį jam kelią, bet ir mokiusį, kaip saugiau užlipti ant stogo. Tiesa, prieš tai jie dar pasimankštino vidiniame Karo muziejaus kiemelyje. Ir tiesiog ekspromtu užlipo ant vieno netoliese esančio pastato stogo jo langus dengiančiomis grotomis ir apleistais balkonais. Be to, septyniolikmetis tikino, kad būtų sugebėjęs nulipti žemyn ir pats, bet jam neleido ugniagesius gelbėtojus iškvietusi policija bijodama, kad jis nesusižalotų.

Įstatymų subtilybės

Pasak Generalinės prokuratūros atstovės R.Stundžienės, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jaunuolių kaltę.

"Kaltininkas turi suvokti, kad pažeidė viešąją tvarką bei rimtį ir to siekti. Šiuo atveju, pagal surinktus duomenis, jie specialiai tai darė nakties metu, kad nieko neišgąsdintų ir nesukeltų neigiamos reakcijos, nes ne visiems patinka jų pramogos", – įstatymų subtilybes komentavo prokuratūros atstovė.

Anot jos, ikiteisminį tyrimą kuravusi prokurorė gilinosi ir į parkūro – 1987 m. Prancūzijoje atsiradusios sportinės veiklos, kuriai teigė atstovaujantys sulaikytieji, filosofiją. Šiuo ekstremaliu sportu siekiama kuo greičiau ir sudėtingesnėmis sąlygomis pereiti iš vienos vietos į kitą, naudojant gimnastikos, lengvosios atletikos ir kovos menų techniką, be jokių papildomų priemonių, tik savo jėgomis. Tuo paaiškinamas ir jų tos nakties pasirinkimas, nes tarp stogų, kuriuos jie turėjo įveikti, yra 1 m pločio bedugnė, kurią reikėjo peršokti.

Be to, nei bankas, nei jo kaimynystėje esančių namų gyventojai, turintys bendrą stogą, nepareiškė sulaikytiesiems nei finansinių, nei moralinių pretenzijų, nes šie nesugadino jokio turto. Vaizdo kamerų – taip pat.

Anot R.Stundžienės, ir šiemet įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat teigia, kad rodomas nepadorus gestas turi būti sąmoningas ir kryptingas. O šiuo atveju dvi vaizdo kameras nusukęs devyniolikmetis net nematė, kad jį kažkas stebi, ir neskyrė šio gesto konkrečiam žmogui.