Garliaviškė užsikrėtė reta liga – tuliaremija

Kauno apskrityje užregistruotas retas susirgimas – tuliaremija. Kaip Garliavos gyventoja užsikrėtė šia liga, tiksliai nežinoma.

Į Kauno klinikinę ligoninę pusamžė moteris pateko liepos pabaigoje ir ten praleido apie 10 dienų.

Kauno klinikinės ligoninės Pirmojo infekcinių ligų skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė teigė, kad iš pradžių buvo manoma, jog pacientė serga plaučių uždegimu. Karščiavimui neatslūgstant ir pamačius, kad ant vienos kojos atsirado nedidelė opelė, buvo padaryti tyrimai ir nustatyta, kad moteris serga tuliaremija.

„Mes nežinome, kaip pacientė užsikrėtė šia liga. Gali būti, kad įkando užsikrėtusi erkė ar uodas“, – sakė gydytoja.

Kaip skelbia Kauno visuomenės sveikatos centras, Kauno apskrityje registruojami tik pavieniai šios ligos atvejai: per pastaruosius 10 metų buvo užregistruotas vienas tuliaremijos atvejis 2008 m. ir du atvejai pernai.

Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis. Sukėlėjas yra atsparus išoriniams aplinkos veiksniams: bakterijos ištveria net –30ºC šaltį, lede išsilaiko gyvos iki 10 mėn., šaldytoje mėsoje – iki 3 mėn., upės vandenyje – iki 9 mėn., dirvožemyje – iki 4 mėn., šiene – iki 6 mėn., kritusių gyvūnų organuose – iki 3 mėn., nudirtoje gyvūno odoje – iki 40 dienų. Tačiau saulės spinduliai, aukšta temperatūra ir dezinfekcinės medžiagos tuliaremijos sukėlėjus veikia pražūtingai: tiesioginiuose saulės spinduliuose bakterijos žūva per pusvalandį, +60ºC temperatūroje – per 5-10 min., esant +100ºC – per 1-2 min., chloro preparatai nužudo bakterijas per 5 minutes.

Infekcijos rezervuarą sudaro daugiau nei šimtas rūšių gyvūnų, paukščių, roplių ir nariuotakojų. Epidemiologijai ypač svarbūs graužikai: vandens žiurkės, laukinės ir naminės pelės, ondatros, kiškiai. Su graužikų šlapimu bakterijos gali pakliūti bet kur: į vandenį, ant maisto produktų, šieno, grūdų. Tuliaremija gali užsikrėsti avys, kiaulės, arkliai, šunys, katės, taip pat naminiai žiurkėnai, triušiai.

Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė teigia, kad žmogus gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su graužikais ir jų išskyromis arba per užkrėstą aplinką (šieną, šiaudus, grūdus, dirvožemį, atvirus vandens šaltinius), įkvepiant ar nuryjant bakterijų, rečiau – įkandus erkėms, uodams, sparvoms ir kitiems kraujasiurbiams nariuotakojams.

Inkubacinis ligos periodas trunka 3-5 dienas. Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38-40ºC, skauda galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas (atsiranda mieguistumas arba nemiga), sumažėja apetitas, vargina gausus prakaitavimas, silpnumas ir t.t. Ligos požymius lemia užsikrėtimo būdas: jei žmogus užsikrėtė per pažeistą odą ar gleivines, pažeidimo vietoje atsiranda sunkiai gyjanti opelė, padidėja sritiniai limfmazgiai; jei sukėlėjai pakliuvo per kvėpavimo takus - ligonį vargins dusulys, kosulys, krūtinės skausmas; jei užkratas pakliuvo su maistu ar vandeniu – vargins gerklės skausmas, pasireikš infekcinio viduriavimo požymiai. Maždaug penktadaliui susirgusiųjų gali atsirasti bėrimų, kurie po 8-12 dienų pradeda pleiskanoti, palikdami hiperpigmentuotos odos plotelius. Tuliaremija gali komplikuotis osteomielitu, meningitu, perikarditu, peritonitu, plaučių uždegimu.

Persirgus tuliaremija, susiformuoja ilgalaikis imunitetas, tačiau žinomi ir pakartotinės infekcijos atvejai.