„Granatos live“ organizatorius: aš labiau linkęs tikėti padegimo versija

Ugniagesiai šiandien paskelbė išvadas, jog gaisrą sukėlė išorinis šaltinis, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ar festivaliams vieta šalia muziejų ir lankytinų objektų? Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Lietuvos liaudies buities muziejaus direktore Violeta Reipaite ir festivalio „Granatos Live“ organizatoriumi Vaidu Zdancevičiumi.

– Muziejaus teritorijoje festivalis vyksta jau penktus metus. Kodėl pasirinkta tokia vieta, pone Zdancevičiau?

V. Zdancevičius: Festivaliui vietos ieškojome ilgai, nes idėja turėti festivalį yra ilgesnė nei penkeri metai. Prioritetas lokacijai, kad tai būtų Lietuvos vidurys, kad būtų graži aplinka ir šiokia tokia infrastruktūra. Taigi turime festivalį tarp Vilniaus ir Kauno, kuris yra visai šalia greitkelio su puikiai išpuoselėta infrastruktūra. Be to, ir muziejaus ekspozicija, kuri mums puikiai dera, kaip dekoracijos.

– Ponia Reipaite, sutartis su organizatoriais buvo pasirašyta prieš penkerius metus. Ar tuo metu kėlėte kažkokias sąlygas, kokia tvarka turėtų būti festivalio metu, kad teritorija liktų kokia buvusi?

V. Reipaitė: Žinoma, sąlygos pakankamai griežtos. Festivalio metu organizatoriai yra atsakingi už tai, kas vyksta, ir privalo atlyginti bet kokią muziejui padarytą žalą. Tai yra įrašyta į bendradarbiavimo sutartį, ten smulkiai išvardinta, kad tai ir pastatai, ir tilteliai, ir gėlių darželiai ir t.t.

Festivalio metu organizatoriai yra atsakingi už tai, kas vyksta, ir privalo atlyginti bet kokią muziejui padarytą žalą.

– O pats muziejus yra apdraudęs savo turtą?

V. Reipaitė: Muziejus yra iš dalies apdraudęs savo pastatus. Draudimo kompanijos tokių senų medinių pastatų su nendriniais stogais nėra linkę drausti. Mums pavyko apdrausti naujesnius, šiuo metu pastatytus arba renovuotus pastatus. Yra ir ekonominiai dalykai, tarkime, vieno tokio pastato draudimas mums kainuoja apie 1000 eurų. Jei draustume visus 150, tai jau susidaro labai ženkli suma. Be to, ekspozicijoje daug smulkių eksponatų, juk juos taip pat turėtume drausti. Šiuo atveju pastatai buvo tušti, juose visiškai neįrengtas vidus – nei ištinkuota, nei išdažyta.

– Ugniagesiai šiandien paskelbė, kad gaisras tikrai kilo dėl išorinio šaltinio. Pone Zdancevičiau, kokia jūsų versija, dėl ko kilo gaisras?

V. Zdancevičius: Neturiu kompetencijos kelti versijas. Nesu nei ekspertas, nei ugniagesys. Tiesiog praėjus pusantros paros po įvykio aš labai daug apie tai galvoju. Bendravau su poros pirotechnikos kompanijų žmonėmis. Fejerverkai buvo leidžiami pusės kilometro atstumu nuo tos vietos, tuo metu nebuvo vėjo ir nebuvo to kampo, kuris būtų reikalingas, kad dalis fejerverko patektų ant stogo. Nuspręs ekspertai, kas tai buvo, padegimas ar fejerverkai, bet, pirminiais duomenimis, maža tikimybė, kad kalti fejerverkai.

– Tai labiau tikėtinas padegimas?

V. Zdancevičius: Aš labai linkęs tikėti šia versija.

– Ar nuo tokių dalykų įmanoma apsisaugoti?

V. Zdancevičius:  Esu daręs daug renginių, buvęs daugelyje festivalių. Šiame festivalyje yra daug saugos darbuotojų, renginio metu budėjo trys gaisrinės komandos. Saugos darbuotojus samdėme iš dviejų kompanijų, kad būtų atrinkti išties geri darbuotojai, viso jų buvo per 90. Yra sudaromi planai, kur, kokiu metu jie turi budėti ir t.t. Nepagalvojome apie kažkokius galimus incidentus toje muziejaus dalyje, kurioje nevyko festivalis, kadangi festivalis neužėmė visos muziejaus teritorijos. Mes esame atsakingi už visą muziejaus teritoriją, bet aktyviai veikiame tik trečdalyje. Teoriškai apsisaugoti galima, tiesiog reikia dar daugiau pastangų. Tačiau, sąžiningai sakau, patys nepagalvojome, kad ten, kur neįrengti pastatai, prie kurių nėra patrauklios vejos ir kurie yra miško properšoje, gali kažkas vykti. Mes nesitikėjome, kad gali būti kažkokių piktybinių incidentų.

– Ponia Reipaite, ar yra paskaičiuota bent preliminari žala?

V. Reipaitė: Statiniai buvo įvertinti 2014 m., tuomet dar litais. Gyvenamasis namas buvo įvertintas 145 tūkst. Lt, o tvartas beveik 115 tūkst. Lt.

– Kai įvyko ši nelaimė, daug diskutuojama, ar tokiose vietose apskritai turi vykti festivaliai? Kokia muziejui iš to nauda?

V. Reipaitė: Lankytojai ir reklama. Tokios reklamos ir tokio populiarinimo, tokios sklaidos muziejus pats niekada nesugebėtų užtikrinti. Mes ne taip paprastai pasirašėme tokią sutartį. Rizika yra visada. 2013 m. pradėjome bendradarbiauti, tuomet muziejui skiriamos biudžeto lėšos nebuvo pakankamos. Iš tiesų mums reikia tų pinigų užsidirbti, įvairiausiomis priemonėmis. Kitas dalykas, aš pati, kaip pilietė, pagalvojau, tai yra jauni žmonės, jie nėra iš Marso. Tai yra mūsų vaikai, mūsų anūkai ir jie turi išmokti ir pratintis švęsti geroje, tvarkingoje aplinkoje. Jei mes juos varysime į miškus, į negyvenamas teritorijas, tai kada jie sužinos tą istoriją. Kai vyksta festivalis, dirba visos sodybos, jos yra atviros ir labai lankomos jaunų žmonių. Jie nustebę, jiems gražu. Manau, kad tam tikra dalis to jaunimo taip ir nepabūtų tame muziejuje, jei jų prievarta mokykloje neatvežė.

– Iškart po nelaimės sakėte, kad festivalio čia nebebus. Gal dabar jau kitaip galvojate?

V. Reipaitė: Manau, kad reikia viską apsvarstyti ir reikia tų papildomų įsipareigojimų. Šiuo metu mes inventorizuojame visą savo priešgaisrinę sistemą, ko mums trūksta, ko reikia. Esame pateikę užklausas draudimo bendrovėms. Šią savaitę darome tokius namų darbus.

– Pone Zdancevičiau, jei bus užvertos muziejaus durys, festivalį rengsite kažkur kitur, ar darysite viską, kad „Granatos Live“ vyktų Rumšiškėse?

V. Zdancevičius:  Prioritetas yra šitai lokacijai, norime, kad festivalis tęstųsi čia. Kraštutiniu atveju ieškotume kitos lygiavertės vietos, bet nėra garantijų, kad tokią rastume ir kad festivalis turės tęstinumą. Mes aiškiai žinome, kokius kriterijus keliame šitam renginiui ir jei jo nepavyktų daryti labai gerai, aukštais standartais, tai yra ir kitokių veiklų.