Galimi „Technovitos“ nuostoliai valstybei – 300 tūkst. eurų

Oficialiai prieinamoje informacijoje net neskelbiama, kokia veikla užsiima bendrovė "Technovita". Pagal įmonės vadovo galbūt nusikalstamą modelį aiškėja, kad bendrovė vertėsi buitinės technikos prekyba. Tačiau, tyrėjų duomenimis, ne visos buitinės technikos prekės pasiekė oficialiai nurodytus taškus.

"Bendrovės "Technovita" veikla buvo buitinės technikos įvežimas iš Lenkijos ir jos realizavimas per tarpines įmones, realiai parodant, kad buitinę techniką perka Latvijos įmonės, o buitinė technika buvo vežama pagal dokumentus į Kauną į "Urmo" bazės sandėlius", – tyrimo metu nustatytus prekių kelius minėjo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

Sandorių grandinė tyrėjus nuvedė prie daugybės skirtingų bendrovių, kurios net nežinia ar vykdė kokią nors veiklą. "Galbūt nusikalstamos veikos organizatoriai patys ir steigė realiai jokios veiklos nevykdžiusias bendroves tik tam, kad galėtų išrašyti sąskaitas", – aiškino prokuroras.

Neatmetama galimybė, kad dalis sandorių vyko realiai, tačiau buvo sukurta grandinė neįvykusių sandorių tarp fiktyvių įmonių, užpildant PVM deklaracijas. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, šios įmonės turėjo sumokėti PVM mokestį, tačiau to, aišku, nepadarė. Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurios, greičiausiai, specialiai nusikalstamai veiklai įsteigtos įmonės gyvavo vos kelis mėmesius.

Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime pareikšti trims asmenims, tarp jų ir "Technovita" direktoriui Arvydui Šimkui. Tyrėjų turimais duomenimis, nusikalstamoje veikoje galbūt dalyvavo ir Latvijos pilietis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo.