Smegduobė Kauno pilies žiedo pavojaus jau nebekelia

Sekmadienį ir pirmadienį iki pietų dėl vandentiekio avarijos buvo ribojamas eismas Kauno pilies žiedo prieigose. 

Sekmadienio pavakarę prie pat Kauno pilies žiedo atsivėrusioje smegduobėje buvo apgadinti septyni automobiliai, formavosi spūstys.

"Šiandien viskas bus sutvarkyta. Vandens tiekimas buvo atjungtas iš karto po avarijos, aptverta jos vieta. Dėl to vartotojai nenukentėjo, tad naktį avarijos likvidavimo darbai nebuvo organizuojami", – pirmadienio rytą pasakojo "Kauno vandenų" technikos direktorius Vilius Burokas. 

Trūkus 150 mm diametro vamzdžiui (kvartalinei linijai), iš jo pasipylęs vanduo išplovė apie dviejų metrų gylio duobę važiuojamojoje dalyje.

Dėl automobilių svorio įlūžo virš išplautos vietos buvęs asfaltas.

Šalia avarijos vietos yra nutiestų ir kitų komunikacijų, tad prieš kasant ir bandant likviduoti avariją buvo iškviesti už tas komunikacijas atsakingų įmonių atstovai.

"Pradedame kasimo darbus. Tokia avarija paprastai likviduojama per 4-5 val., nebent bus kažkas labai netikėto, pavyzdžiui, išilgai trūkęs vamzdis. Dėl to darbai užsitęstų valanda ar pora ilgiau", - apie 10:30 val. aiškino V. Burokas.

Vandentiekio avarijų padaugėja kiekvieną žiemą, nes pašalus ir atvėsus gruntui vamzdynai pradeda judėti. "Ypatingai tie, kurie kloti dar sovietmečiu, o tokių Kaune yra dauguma", -  sakė V. Burokas.

Nemažai Kauno vamzdynų yra iš pilkojo ketaus, kuris yra labai trapus. Esant grunto deformacijoms, tokie vamzdžiai dažnai neatlaiko ir  lūžta. 

Didesnių ar mažesnių avarijų, kai iš vamzdžio į žemės paviršių imasi bėgti ar sunktis vanduo ir reikalingi kasimo darbai, nutinka kas antrą dieną.

V. Burokas pasakojo, kad yra parengta programa svarbiausių, didžiausio diametro vamzdynų keitimui. Tam iš ES tikimasi gauti dešimčių milijonų eurų.

Po Kaunu iš viso yra išsiraizgę apie 1200 km vandentiekio vamzdynų.

Mieste vandentiekio avaringumu labiausiai išsiskiria rajonai, kuriuose vyko masinės statybos, ypač Kalniečiai, Dainava. Visa laimė, kad didžioji dalis avarijų įvyksta ne važiuojamojoje dalyje, o, pavyzdžiui, žaliosiose zonose, tad sukelia mažiau nepatogumų ar net grėsmės aplinkiniams.

Didžiausia smegduobė, Kaune atsivėrusi po avarijos, – birželio 8 d. nutikusi Neries krantinėje. Tuomet buvo išplauti keli šimtai kubinių metrų grunto. Tai taip pat įvyko ne važiuojamojoje dalyje, o šlaite.

"Dirbome per naktį, nes buvo trūkusi nuotekų linija. Dalis nuotekų buvo išleista į Nerį – kažkas panašaus kaip prieš Kalėdas buvo Vilniuje", – prisiminė V. Burokas. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių