Aukas pergudravę medikai Temidės neįveikė

Kauno apygardos teismas atmetė jų skundus dėl to, kad žemesnės instancijos teismas pripažino juos neteisėtai reketavus savo pacientes, tačiau padarius tik administracinius pažeidimus, nes iš aukų paimtos sumos buvo per mažos, kad būtų galima juos už tai teisti.

Grandininė reakcija

Kaip jau rašyta, minėtų gimdymo namų anesteziologai-reanimatologai Virgilijus Dimša ir Jelena Čiučiulkienė kaltinti apgaulės būdu iš pacienčių ar jų vyrų išsireikalavę neteisėtą atlygį už nemokamas nuskausminimo procedūras, už kurias apmoka teritorinės ligonių kasos.

Nė vienas iš jų nebuvo sulaikytas su įkalčiais. Kaltinimai jiems buvo pareikšti, remiantis buvusių pacienčių ar jų vyrų, dalyvavusių žmonos gimdyme, parodymais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo šį ikiteisminį tyrimą 2016-ųjų lapkritį, gavus vienos minėtų gimdymo namų pacientės bei jos vyro pareiškimą apie tai, kad jie buvo priversti susimokėti 80 eurų už nuskausminimo procedūrą, kuriuos anesteziologė įsidėjo į kišenę.

STT kreipųsis į visuomenę – kad atsilieptų daugiau šių gimdymo namų pacienčių, taip pat buvusių priverstų susimokėti už šią paslaugą, atsišaukė ir daugiau pasijutusiųjų apgautaisiais.

V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę, skirtingai, negu kitus panašia nusikalstama veika įtartus jų kolegas, pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą, tik konstatavus, kad jų nusikalstama veika buvo tęstinė. Ir jie apgaule per du kartus išsireikalavo 160 eurų.

Prašė bausti finansiškai

V.Dimša kaltintas padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą 2015-aisiais. J.Čiučiulkienė – 2016-aisiais.

Nukentėjusiųjų teigimu, jie tiesiog naudojosi aplinkybėmis, kad nežmoniškus skausmus kenčiančios gimdyvės tuo metu yra pasiryžusios bet kam, kad tik viskas kuo greičiau baigtųsi. Dauguma jų prašė, kad iš kaltinamųjų sukčiavimu būtų priteisti šių apgaule užvaldyti jų pinigai.

Prokuroras, siūlydamas nubausti teisiamuosius daugiau kaip 2800 eurų baudomis, kas yra vidurkis, numatytas už jiems inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, prašė teismo skirti V.Dimšai ir J.Čiučiulkienei ir baudžiamojo poveikio priemonę – daugiau kaip 940 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tuo pačiu priteisiant iš jų ir nukentėjusiųjų prašomą šiems padarytą 80 eurų žalą.

Kauno apylinkės teismas V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę išteisino, kaip nepadariusius jiems inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų, nes nebuvo jokios tęstinės nusikalstamos veikos. Tik atskiri administraciniai nusižengimai. Ir trim iš keturių atvejų jau dėl to suėjusi senatis.

Teisinės subtilybės

Po tokio nuosprendžio beliko konstatuoti, kad dvejų metų senatis už V.Dimšos padarytus administracinius nusižengimus jau buvo suėjusi perduodant šią bylą teismui.

Ir nors ji išnagrinėta per pusmetį, senatis už vieną J.Čiučiulkienės padarytą administracinį nusižengimą suėjo vos kelios dienos prieš nuosprendžio paskelbimą. O jeigu ji nuosprendį apskųs, tai belaukiant, kol bus išnagrinėtas skundas, sueis senatis ir dėl antrojo. Taip ir atsitiko.

Prokuroras, kaip ir nukentėjusieji, Kauno apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, nes Baudžiamasis kodeksas numato, kad teisti už sukčiavimą, kaip baudžiamąjį nusižengimą, galima tik tada, kai įtariamas ne mažesnės kaip 112 eurų sumos pasisavinimas apgaule. Tačiau V.Dimšai ir J.Čiučiulkienei inkriminuota tęstinė nusikalstama veika ne vien dėlto, o atsižvelgiant ir į atsiliepusiųjų į STT kreipimąsi gausą. Deja, vos keli iš jų sutiko tai liudyti oficialiai. Tačiau po Kauno apylinkės teismo nuosprendžio jų ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kauno apygardos teismo teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Kęstučio Dargužio kolegija šiandien konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo teisingas ir pagrįstas. Tačiau tuo pačiu pripažino, kad jau suėjo senatis nubausti J.Čiučiulkienę dėl antrojo jos padaryto administracinio nusižengimo. Paskelbus šią nutartį, nuosprendis įsiteisėjo.