Atidėtos baigiamosios kalbos partizanų vado nužudymo byloje

Kauno apygardos teisme toliau nagrinėjima byla dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago nužudymo. Pirmadienį turėjo būti sakomos baigiamosios kalbos, tačiau, teismui praplėtus kaltinimą pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jos buvo atidėtos.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Remiantis šiuo išaiškinimu, prokurorė paprašė teismo praplėsti kaltinimą ir į jį įrašyti, kad A.Ramanauskas–Vanagas buvo lietuvių nacionalinės etninės grupės atstovas. Nukentėjusioji A.Ramanausko dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jos gynėjas nesutiko su tokiu prašymu, motyvuodami, kad būtų vilkinamas teismo procesas. Kaltinamojo Ilja Vorobjovo advokatas teigė negalintis prokurorei nepritarti, nes KT nutarimas yra privalomas bei paprašė pertraukos.

Šioje byloje kaltinami Ilja Vorobjov ir Jadvyga Kuprėnienė. Pastarosios byla anksčiau buvo išskirta dėl jos ligos.

I.Vorobjovas ir J.Kuprėnienė kaltinami tuo, kad sovietų okupacijos metais padėjo sovietų specialiajai tarnybai KGB parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.

Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas gruodžio 16 dieną.