Žmonės – apie vienatvę (apklausa gatvėje)

Edita Paulauskienė, verslininkė (35 metai)

Vieniši žmonės – nelaimingi. Nors gal kai kurie vienišiai kaip tik laimingi? Kiekvienas renkamės skirtingai. Gyvenime matau daug vienišų žmonių. Ir man jie atrodo nelaimingi. Bet gal jie nori taip gyventi? Aš pati niekada nesijaučiau vieniša. Mūsų gausi šeima, todėl sunku jaustis vienišai. Kartais net norėtųsi ramybės.

Svajūnas, darbininkas (50 metų)

Šioje gatvėje (Laisvės alėjoje – red. past.) matau daug vienišų žmonių. Vienatvė – kai esi vienas. Aš jaučiuosi vienišas, kai būnu be žmonos, kai ji po pietų išeina į darbus. Tiesa, turiu draugų, savo mikrorajoną – Šilainius, tad nesijaučiu vienišas.

Lilija Mockienė, pensininkė (85 metai)

Vienatvė, kai žmogus yra vienas, vienišas, nors jį supa daug žmonių. Kai žmogus nori bendrauti, bet nėra su kuo. Deja, aplink matyti liūdnų, vienišų žmonių. Bet yra tokia vienatvė, su kuria žmogus moka draugauti, moka joje būti. Kai bendrauja su gamta, gyvūnais. Matau žmogaus nuotrauką su gyvūnu – gražu, jis ne vienišas, bendrauja su gyva būtybe. Tai nėra blogai. Blogai, kai esi vienišas, o nori bendrauti. Reikia padėti vieni kitiems, reikia matyti, kiek yra vienišų senų žmonių, kaip jie nori bendrauti. Penkerius metus aš beveik nemiegojau – tai įvyko, kai prieš dešimt metų mirė mano vyras. Malonu, kad su manimi bendravo giminės, artimieji, draugai. Jie manęs nepaliko, neužmiršo, tačiau po to likdavau viena ir to žmogaus man trūko. Vis dėlto išgyvenome kartu beveik 50 metų – nedaug trūko iki auksinio jubiliejaus. Bet praėjo dešimt metų. Laikas gydo, nors randai ir lieka.

Tomas Buičenka, maisto produktų technologijos studijų magistrantas (23 metai)

Vienatvė, kai būni vienas, nors to nenorėtum. Kai kurie žmonės nori pabūti vieni, bet nesijaučia vieniši. Jiems patinka leisti laiką vieniems, bet tai nėra vienatvė. Vienatvė, kai nori būti ne vienas, bet esi vienišas. Esu patyręs ir aš vienišumo akimirkų, kai išsiskyriau su drauge, kai miršta artimas žmogus. Reikia įveikti vienišumą. Tiesa, pirmiausia vienatvės turi nenorėti tie žmonės, kurie ją patiria, išgyvena. Reikia padėti, pasiūlyti savo pagalbą ir bendrauti.

Vytautas Streikauskas, agronomas-ekonomistas (70 metų)

Kai gyveni vienas, tai ir yra vienatvė. Deja, tokių žmonių yra daug. Tokių buvo, yra ir bus. Dabar jaučiuosi ir aš vienas. Vaikai gyvena atskirai, žmona mirė. Tačiau nors ir patiriu vienatvę, bet nesijaučiu vienišas – mane supa kolektyvas, draugai. Kaip kovoti su vienatve? Vargu ar reikia kovoti, kaip nulemia likimas, taip ir bus.

Daina Mickutė, muzikos akademijos studentė (21 metai)

Niekam nelinkėčiau patirtį vienatvės. Vienas žmogus – nelaimingas žmogus. Ir reikia spręsti tą problemą. Tačiau tikroji vienatvė nėra tik tai, kad žmogus vienas ir neturi draugų. Vienatvė, kai jis dvasiškai jaučiasi vienišas. Matau daug tokių vienišų žmonių. Netgi gatvėje. Mėgstu žmones pažinti ir pažvelgti giliau. Iš akių matyti, kai žmogus yra vienišas. Esu ir aš išgyvenusi tokių akimirkų, kai šeimoje trūko artumo. Išgyvenau, jaučiausi vieniša. Stengiausi taisyti santykius – jei sėdėsi vietoje, nieko nedarysi, nieko gero nebus, reikia spręsti problemas, padėti sau ir kitiems. Jei žmogus įsileidžia į save, leidžia jam padėti – reikia padėti. Pradžioje reikia leisti išsikalbėti. Jei žmogus tikintis, jam labai padeda tikėjimas į Dievą.