Žinomi pakaunės žmonės apie siūlymą naikinti Kauno rajoną: tai – akibrokštas

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio viešai išsakyta mintis, kad jis norėtų pamojuoti kardu ir prie miesto prijungti 100 tūkst. gyventojų turinčią Kauno rajono savivaldybę, sukėlė daug diskusijų.

Paprastai siūloma reorganizuoti ar naikinti tas institucijas, kurios dirba neefektyviai. Savivaldybių darbo efektyvumas matuojamas pagal tai, ar jos sugeba pritraukti investicijų, ar skatina darbo vietų kūrimą, racionaliai naudoja turtą. Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose šie rodikliai žemi ir be dotacijų jos neišgyventų. Kauno rajonas, priešingai, yra viena sparčiausiai augančių savivaldybių, kurią gerai vertina ekspertai.

"Investuok Lietuvoje" duomenimis, vien pernai į Kauno rajoną pritraukta 233 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Antroje vietoje liko Vilniaus miestas (128 mln. eurų), trečioje – Kauno miestas (16 mln. eurų). Už investicijų pritraukimą Kauno rajono savivaldybė apdovanota Europos verslo asamblėjos sertifikatu ir Lietuvos verslo konfederacijos "Auksine krivūle". Biurokratinė našta (tarnautojų skaičius tūkstančiui gyventojų) Kauno rajone – viena mažiausių tarp Lietuvos savivaldybių. Pagal savivaldybių indeksą Kauno rajonas tarp 54 ne miesto savivaldybių penkerius metus buvo pirmas, du kartus – antras. Todėl kyla klausimas: kodėl pirmuoju taikiniu pasirinktas Kauno rajonas, o ne kuri nors merdinti savivaldybė? Paklausti, kaip vertina idėją rajoną prijungti prie miesto, panašias mintis išsakė ir žinomi Kauno rajono žmonės.

Gediminas Merkys,

socialinių mokslų daktaras, profesorius

Sumanymas naikinti Kauno rajono ir kitas žiedines savivaldybes – oligarchinis, kenkiantis viešajam interesui projektas. Kėsinamasi į dvi mūsų ratifikuotas tarptautines konvencijas: Europos vietos savivaldos chartiją ir į Orhuso konvenciją.

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas ydingas, o reformatoriai jį nori dar labiau pabloginti. Lietuvos savivaldybės savo dydžiu labai skirtingos: Vilnius su 0,6 mln. gyventojų ir Rietavo, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybės po 11–12 tūkst. gyventojų. Kaune yra bent kelios seniūnijos po daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Tokių seniūnijų yra ir Vilniuje. Vietos valdžia vieniems gyventojams kur kas arčiau nei kitiems. Vienur 50 tūkst. žmonių atstovauja paskirtas seniūnas, kitur 12 tūkst. turi savo rinktą merą, tarybą, biudžetą. Jei dalis Kauno rajono būtų prijungta prie miesto, ši savivaldybė taptų dar didesnė – vietos valdžia, svarbiausios paslaugos dar labiau nutoltų nuo žmonių.

Beje, dvi nykštukinės savivaldybės – Kazlų Rūdos ir Kalvarijos – atsirado panaikinus žiedinę Marijampolės rajono savivaldybę. Šios savivaldybės yra simbolinės, žmonių ištekliai jose – minimalūs, gimstamumo rodikliai – žemi, mokinių ugdymo pasiekimai – prastoki, o gyventojų mirštamumas nuo pagydomų ligų – aukštas. Tai tiesiog per mažos savivaldybės, kad jos sėkmingai gyventų. Kelios žiedinės savivaldybės, kurias siūloma naikinti, santykinai yra klestinčios. Pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos rajonuose stabiliai daugėja gyventojų.

Jei rajono gyventojai taps miestiečiais, didės nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai, brangs verslo liudijimai, suprastės ir viešosios paslaugos.

Vokiečių socialiniai geografai, apibūdindami žiedinių savivaldybių klestėjimą, vartoja sąvoką "lašinių diržas". Jis juosia miestus. Dar viduramžiais buvo pastebėta, kad regionai aplink didžiuosius miestus klesti.

Teiginiai, kad žiedinės savivaldybės nemoka mokesčių, nevysto paslaugų, yra nepagrįsti. Nieko panašaus! Esu atlikęs ne vieną tyrimą, kurie parodo, kad Kauno rajone viešosios paslaugos yra teikiamos geriau nei mieste. Pavyzdžiui, skundų išnagrinėjimas, bendravimas su gyventojais Kauno rajono savivaldybėje yra efektyvesni. Net greitoji pagalba rajone vertinama palankiau nei mieste.

Manau, žiedinių savivaldybių naikinimo vajus užsuktas dėl ES pinigų: į Lietuvą ateina 20 mlrd. eurų ES struktūrinės paramos regionams. Kauno valdžia nori užsibrėžti 8–12 km didesnį spindulį aplink miestą, suvaidinti regioną, ir taip "įsisavinti" regionams skiriamas ES lėšas.

Kur jos bus "įsisavintos"? Vien Šilainiuose yra 54 tūkst. gyventojų, todėl pinigai greičiausiai bus skirti daugiabučių kiemams tvarkyti, o ne kokios nutolusios gyvenvietės keliams, kultūros centrui ar ambulatorijai išlaikyti.

Rajoną jungti prie miesto yra absurdiška. Kauno mieste juk yra pramoninės, gyvenamosios zonos. O didelė dalis Pakaunės yra rekreacinė. Palyginus su Kaunu, rajone aplinkos tarša yra dešimt kartų mažesnė.

Jei tos rekreacinės zonos bus prijungtos prie miesto, joms bus sudėtinga tokioms išlikti.

Kaunas, turėdamas 30 proc. didesnį plotą nei Paryžius, ir tik 300 tūkst. gyventojų, kai Paryžiuje – 2,2 mln., negali sakyti, kad jis dūsta, kad rajonas smaugia miesto plėtrą, trukdo šuolį į sėkmę. Juk yra didžiulių dykrų plėtrai Aleksote, Vilijampolėje.

Beje, Paryžių juosia lygiai tokia pat, kaip pas, mus žiedinė administracija – Paryžiaus regionas, ir niekas nesiruošia jo naikinti.

Kauno rajono administracija ilgą laiką gerai tvarkėsi ir dabar ateina investicijos į LEZ, į kitas sukurtas verslo zonas šalia Domeikavos, Garliavos ir kitur. Dabar miestas nori tuos skaniausius kąsnelius paimti, o tie, kurie yra toliau nuo miesto, – tegu prasmenga, niekam nerūpi. Tai ką Vilkijai, Čekiškei daryti? Ten nėra iš ko kurti naujo administracinio vieneto. Pagal įstatymus, administracinio vieneto centras negali kurtis miestelyje, kur gyventojų skaičius nesiekia 10 tūkst. Tai, matyt, kurpiamas planas rajono pakraščius numesti Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių, Prienų rajonų savivaldybėms.

Jei rajono gyventojai taps miesto gyventojais, brangs nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai ir verslo liudijimai. Suprastės ir viešosios paslaugos, tai rodo miesto pavyzdžiai. Štai Panemunės senelių namai turėjo medinę vilą dienos centrui. Dabar iš to dienos centro senelius meta lauk, nes savivaldybė nusprendė: dienos centras neneša pinigų.

Vidaus reikalų ministerijos parengta Baltoji knyga, kurioje aprašomi planai naikinti žiedines savivaldybes, yra gėdingas dokumentas. Dešimt mėnesių visa ministerija rašė Baltąją knygą, tačiau planai neparemti duomenų analize, ten vien "žodeliena". Užsimota prieš šešias savivaldybes, pirmiausia prabilta apie daugiausia užsienio investicijų pritraukiančio Kauno rajono naikinimą. Kodėl? Nes šio naikinimo strategai supranta, kad Vilniaus rajono lenkų jie taip paprastai nepajudins.

Kyla įtarimų, kad V.Matijošaitis su Sauliumi Skverneliu susitarė: V.Matijošaitis padės S.Skverneliui artėjančiuose prezidento rinkimuose, už tai V.Matijošaitis gaus dovaną – gerą rajono gabalą, o kartu – ir daugiau ES lėšų.

Leonas Milčius,

Kovo 11-osios akto signataras

Esu raudondvarietis, myliu Kauną, bet rajono jungimas prie miesto būtų tikras akibrokštas, kurio nenorėčiau ne tik aš, bet ir daugelis Kauno rajono žmonių.

Mano nuomone, Kauno rajonas tvarkosi geriau negu Kaunas. Jei Kauno miestas rūpinantis žmonėmis pasiektų tokį lygį kaip rajonas, gal tada ir būtų galima kalbėti apie jungimą. Siūlant sujungti dvi savivaldybes kol kas aš matau tik Kauno miesto interesus dėl rajone esančių žemės sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybas.

Juozas Martikaitis,

bendrovės "Garlita" generalinis direktorius

Planus prijungti rajoną prie miesto vertinu neigiamai. Mieste padidėtų žemės ir kiti mokesčiai.

Verslo aplinka rajone tikrai geresnė nei mieste. Juk kodėl visi – ir gyventojai, ir verslas, keliasi į rajoną? Čia ir mokesčiai mažesni, ir oras švaresnis, ir yra lengvatų verslui.

Antra, Garliava taptų miesto pakraščiu ir dėl neskiriamų lėšų infrastruktūrai kentėtume panašiai, kaip dabar kenčia Rokai, Romainiai. Juk miesto pakraščiams tradiciškai skiriamas mažiausias finansavimas.

Vidmantas Vitkauskas

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius

Turbūt panašiai kaip ir kiti rajono gyventojai turiu per mažai informacijos apie tai, ką iš tiesų ketinama daryti. Kalbant apie tokius siūlymus, yra labai daug neatsakytų klausimų, kas nuo to būtų geriau rajono gyventojams, institucijoms.

Lietuvoje reformos neretai daromos skubotai, negalvojant apie padarinius. Šiandien mes nežinome, ar siūloma visą rajoną prijungti prie miesto, ar tik jo dalį. Jei prijungs visą Kauno rajoną, su Vandžiogala, Čekiške, Piliuona – tie miesteliai, jų gyventojų interesai prapuls dideliame Kauno katile.

Dabar esame žmonės, turintys vardą ir pavardę, kurių aplinką specialistai puikiai pažįsta ir reikalus sprendžia taip, kad susitikus nebūtų gėda į akis pažiūrėti. Miesto savivaldybės įstaigose taptume klientais, laukiančiais, kol tave kažkas priims prie n-tojo langelio.

Nežinome, ar išliks kaimo mokyklos. O gal visi moksleiviai bus vežami mokytis į miestą? Be to, visiškai neaišku, kaip būtų su seniūnijomis, kultūros centrais, bibliotekomis, jų finansavimu. Ši sistema pas mus nusistovėjusi. Rajone yra 25 seniūnijos, vietoje sprendžiama daug klausimų. Kaip būtų tokioje didelėje savivaldybėje? Man neaktualūs žemės mokesčiai, nes gyvenu daugiabutyje, bet yra daugybė gyventojų, kuriuos tai paliestų. Kažin, ar daug rajono gyventojų norėtų tapti miestiečiais ir gyventi tokiomis pat sąlygomis kaip Rokų ar Vaišvydavos gyventojai, kurie kažkada buvo prijungti prie miesto ir nesulaukia investicijų?

Rajono valdžią mes galime mėgti arba nemėgti, bet reikia pripažinti, kad sistema, susijusi su gyventojams teikiamomis paslaugomis, čia veikia gerai.

1992 m., kai buvau Kauno rajono savivaldybės tarybos pirmininkas, taip pat buvo užsimota miestus sujungti su rajonais. Mes tada važiavome į Vilnių ir įrodėme Aleksandro Abišalos Vyriausybei, kad tai nelogiška, nes vis dėlto skiriasi miesto interesai, kur viskas koncentruota, ir rajono, kur dominuoja kaimiškas gyvenimo būdas. Viliuosi, kad ir dabar šios idėjos bus atsisakyta kaip neracionalios.

Vaida Trofimišinienė

Raudondvario gimnazijos direktorė

Didžiuojuosi, kad esu Kauno rajono bendruomenės narė: čia gimiau, augau, mokiausi, čia dirbu. Pasirinkau šį kraštą, nes man jis mieliausias. Pažįstu daug Kauno rajoną mylinčių ir dėl jo geresnės ateities dirbančių žmonių. Nenoriu, kad būtų naikinama Kauno rajono savivaldybė: prarastume dešimtmečiais kurtus žmonių santykius, bendruomenių ryšius, tradicijas ir savitumą. Jei dabar tvarkome reikalus Kauno rajono savivaldybėje, tai esame žmonės, turintys vardą ir pavardę, gyvenantys vienkiemyje, kaime ar miestelyje, kurių aplinką specialistai puikiai pažįsta ir reikalus sprendžia taip, kad susitikus nebūtų gėda į akis pažiūrėti. Miesto savivaldybės įstaigose taptume klientais, turinčiais numerį ir laukiančiais, kol tave kažkas priims prie n-tojo langelio. Mūsų kaimų, miestelių švietimo įstaigos, kultūros židiniai greitai žlugtų kaip tos mažos parduotuvėlės šalia didelių prekybos centrų. Ar turėsime tiek sportui, laisvalaikiui, vaikų žaidimams skirtų vietų, kiek jų Kauno rajonas turi dabar? Juk, jei skaičiai lems tokių vietų kūrimą tik ten, kur gyvena daugiausia žmonių, neteksime to, kas dabar mus džiugina. Manau, nereikėtų kaimo žmogaus versti miestiečiu vien todėl, kad taip finansiškai naudingiau.

Audrius Banionis

Taurakiemio seniūnijos ūkininkas, Kauno rajono tarybos narys

Siūlymą naikinti Kauno rajono savivaldybę vertinu kaip nesusipratimą. Mums, ūkininkams, nuo to gyvenimas tikrai nepagerėtų.

Solidarizuodamasi su pakaunės ūkininkais, kuriems praėję metai dėl liūčių buvo labai sunkūs, Kauno rajono taryba juos atleido nuo žemės mokesčio. Kažin, ar taip kaimo žmonėmis rūpinsis Kauno miesto valdžia?

Kauno rajonas visada buvo ir yra žemdirbių kraštas. Iš to, ką girdžiu viešumoje, susidaro įspūdis, kad miestas pasiims tik gardžiausius kąsnelius, o kitas teritorijas atmes kaip nereikalingas. O kas jomis pasirūpins? Taurakiemis, Piliuona, Šlienava ir kitos atokesnės teritorijos miestui tikriausiai nereikalingos, todėl mes liktume kaip našlaičiai. Idėja visiškai neišdiskutuota ir mes, ūkininkai, esame nežinioje.

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Bet kokia pertvarka demokratinėje šalyje turėtų būti vykdoma viską pasvėrus, įvertinus pasekmes ir pasitarus su žmonėmis, jie negali būti tik kaip bandomieji triušiai. Pirmiausia turėtų būti išnagrinėta pažangi užsienio patirtis, atlikta išsami mokslinė studija, į jos parengimą įtraukiant aukščiausio lygio ekspertus. Deja, Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti arba mums ir visuomenei nežinomi.

Ar sujungus savivaldybes atokiuose miesteliuose išliks ambulatorijos, kultūros centrai, bibliotekos, vaikų darželiai ir visa kita, kas buvo daug metų kuriama? Kaip keisis mokesčiai? Kokia bus mūsų ūkininkų situacija?

Europos savivaldos chartijoje įtvirtintas subsidiarumo principas reikalauja valdžią priartinti prie žmonių, daugiau paslaugų teikti vietoje. Ar tai įmanoma įgyvendinti sujungus dvi dideles savivaldybes? Ar nenukentės savivaldybės pakraščiuose gyvenantys žmonės? O gal Lietuvai reikia dvipakopės savivaldos kaip daugumoje ES šalių?

Turime daug karčios patirties, kuo baigiasi skubotos reformos. Žmonių nuomonė, ekspertų išvados ir tik po to – politiniai sprendimai. Tokia seka būtų logiška ir teisinga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

basta

basta portretas
Durniai, ko čia ginčijatės? Ministerija jau pakeitė nuomonę: pareiškė, kad žiedinių savivaldybių nenaikins. Matyt išsigando žmonių.

prasideda agitacija

prasideda agitacija portretas
Manau straipsnis nupirktas. Aš už savivaldybės naikinimą, nes vis tiek visi klausimai sprendžiami Kaune, o Kauno rajono gyventojai (didžioji dalis) realiai yra gryni kauniečiai, kurie dirba, jų vaikai lanko darelius ir mokyklas Kaune. Todėl nereikia bla, bla, bla.... Tą patį reikia daryti Vilniuje, Klaipėdoje...

A

A portretas
Kas pasake, kad Kauno rajone mazesnes sildymo kainos negu Kaune??? Gyvenu Kauno rajone ir moku tiek pat kaip ir Kauno mieste.
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių