Zapyškyje – kugelio diena: atskleidė dieviško skonio patiekalo paslaptį

Kūrybos bendruomenės namų duris pirmieji talkininkai ėmė varstyti ankstyvą rytą. Per keliolika minučių nuskuto bulves, paruošė tarkį, supilstė jį į indus ir pašovė į orkaitę. Kol plokštainis kepė ir keitė savo spalvą, vienintelis procese dalyvavęs vyras pjaustė svogūnus ir čirškino spirgus.

„Kugelis bus dieviško skonio“, – tuo nei kiek neabejojo virtuvėje besisukusieji, o paklausti recepto, mįslingai užtilo.

Ne karštame piene, kuriuo nuplikė tarkį, ne kiaušiniuose, kurių neskaičiavo ir net ne bulvėse, kurių maišą gavo dovanų – skaniausio Zapyškyje plokštainio paslaptis, anot kepusių moterų, moliniai indai, į kuriuos supilstė 13 l tarkio.

„Kepėme 2 val. 200 laipsnių temperatūroje“, – iš orkaitės ištraukusi pirmąjį, antrą indą senojo puodininkystės amato puoselėtoja, keramikė ir pedagogė Kristina Zazerskienė paliko toliau šusti.

Kaune gimusi, Vilniaus dailės akademijoje keramikos studijas baigusi K.Zazerskienė jau bemaž vienuolika metų kuria Kaišiadorių rajone, kur anot jos pačios, nukrito kaip molis. Pradžioje lipdė ant virtuvinio stalo, galiausiai atidarė „Molio virtuvę“.

„Nepaisant to, kočėlo mano namuose nerasite. Kodėl? Visi virtuviniai įrankiai iškeliavę į dirbtuves. Darbui su moliu puikiai tinka ir česnakų spaustuvas, ir tarka“, – nusijuokė auksarankė, sertifikavusi tris tautinio paveldo gaminius: keptuves, terlas ir juodpuodžius.

Pastarieji saviti dėl technikos, kuri priskiriama archajiškiausiam molio apdirbimo būdui – dar karšti indai nardinami į raugą. Šis juos nudažo įvairiausiomis spalvomis.  Tiesa, laikui bėgant kepimo formos keičia savo spalvą.

„Tai nėra trūkumas, tai – natūralus procesas“, – paskutinius bulvių plokštainio gabalėlius žvejojančius skanautojus instruktavo keramikė.Priešingai nei lėkštes, kurios po kelių minučių tuščios keliavo į kriauklę, molinių indų nerekomenduojama mirkyti. Sudžiuvusius maisto likučius esą geriausiai valyti popieriumi ar medžiagos skiautele, o vietoje buitinės chemijos naudoti sodą ir druską.

„Saugokite kepimo formą nuo labai staigaus temperatūrų svyravimo. Išėmę iš orkaitės ar pečiaus leiskite jai atvėsti iki kambario temperatūros ir tik tada plaukite, – Šiam procesui K.Zazerskienė patarė naudoti delnus, bet ne kempines. – Beje, labai svarbu švarų kepimo indą išdžiovinti. Drėgno nedėkite į uždarą virtuvinę spintelę.“

Matydama, kaip ant stalo keliauja antras indas su plokštainiu, menininkė pridūrė, kad raugo keramikos kepimo indai tinkami ne tik bulviniams patiekalams. Juose savo skonį atskleis ir mėsa, ir žuvis, ir saldieji pyragai.