Žaliakalnio skverui – dailininko A.Samulevičiaus-Samuolio vardas

Kauno valdžia pritarė Atminimo įamžinimo ir pavadinimų sumanymo komisijos pasiūlymui ir Žaliakalnyje, Darbininkų ir P.Dovydaičio gatvių sankirtoje, esančiam skverui suteikė Antano Samulevičiaus-Samuolio pavadinimą.

Antanas Samulevičius-Samuolis (1899-1942 m.) yra pasaulinio garso dailininkas. Kasmet Kaune vyksta tarptautiniai jo vardo plenerai. Prieš karą dailininkas išvyko gydytis į Šveicariją. Karo metais ryšys nutrūko. A.Samuolis mirė Šveicarijoje, Leisino mieste. Kapas nebuvo išpirktas, todėl ir neišliko. Simbolinis kapas greta giminių yra Petrašiūnų kapinėse.

A.Samuolio kūriniai saugomi M.K.Čiurlionio dailės muziejuje: „Geltona moteris„, „Baltoji obelis“ (1932), „Nukryžiuotasis„, „Moteris su vaiku“ (1930), „Priemiestis„ (1931), „Saulėgrąžos“ (1933), „Autoportretas su teptukais" ir kt.

Skulptorius Juozas Mikėnas sukūrė savo bičiulio A.Samuolio biustą ir bareljefą. Išleisti jam skirti leidiniai: „Antanas Samuolis: 24 reprodukcijos„ (Vilnius, 1967), „Dailininko Antano Samuolio kūrinių parodos katalogas“ (Kaunas, 1974), „Antano Samuolio kūrybos parodos, skirtos 80-osioms metinėms pažymėti, katalogas" (Kaunas, 1979).

Dailininko sūnėnas Raimundas Samulevičius parašė knygą „Baltoji obelis„: apybraiža apie dailininką A.Samuolį“ (Vilnius, 1985). Menotyrininkas Viktoras Liutkus išleido monografiją „Antanas Samuolis„ (Vilnius, 2006). Monografijoje „Antanas Samuolis“ skaitytojai supažindinami su neeiliniu XX a. Lietuvos tapytoju. Dailininkas neilgai gyveno, nutapė apie 50 paveikslų. Laikui bėgant jo populiarumas vis didėjo, o kūryba ne vienai Lietuvos tapytojų kartai tapo domėjimosi ir meninių paskatų objektu.

„A.Samuolio kūryba daug kuo panaši į lietuvių tapybos modernėjimo kelią. Joje netrūksta skaudžios savistabos, apnuoginančios ironijos ir grotesko, emocijų. Knygos vertę padidina tai, jog yra suregistruoti ir aprašyti visi išlikę A.Samuolio kūriniai", – rašo Viktoras Liutkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių