„Žalgirį“ turės gelbėti ir nenoromis

2,35 mln. litų – tiek per tris dienas "Žalgiriui" įpareigotos atriekti Kauno savivaldybės bendrovės. Pasirinkimo jos neturi – tai "rekomendavo" padaryti aukščiausi Kauno vadovai. Neoficialiomis žiniomis, nepadėjo argumentai, kad kai kurios įmonės gali pristigti pinigų darbuotojų atlyginimams.

Bijo sulaukti bausmės

Krepšininkų gelbėtoja taps ir savivaldybės įmonė "Kapinių priežiūra".

"Mes šiek tiek pasitaupysime ir teks padėti komandai. Padėti tai reikia", – atsargiai žodžius vakar rinko savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" direktoriaus pavaduotojas Valdemaras Olšauskas, šiuo metu pavaduojantis atostogaujantį vadovą Algirdą Verbicką.

V.Olšauskas prisipažino, kad įmonė "Žalgiriui" paskolins apie 50 tūkst. litų, kuriuos krepšinio klubas žada grąžinti per dvejus metus.
Paklausus, ar Kauno vadovai davė nurodymą skirti būtent tokią pinigų sumą klubui, V.Olšauskas sutriko.

"Praktiškai savivaldybė pritaria irgi, bet aš nelabai noriu ta tema kalbėti – paskui gausiu per galvą. Yra kaip yra", – bandė išsisukti "Kapinių priežiūros" direktoriaus pavaduotojas.

Jis pripažino, kad 50 tūkst. litų įmonei yra didelė suma. "Nėra mūsų biudžetas didžiulis, bet tiek gal ir sugebėsime", – svarstė V.Olšauskas.

Tikisi skirtingų sumų

Rugsėjo 30-ąją į miesto savivaldybę ir jos kontroliuojamas įmones kreipėsi viešosios įstaigos "Žalgirio krepšinio centras" direktorius Paulius Motiejūnas.

"Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) yra uždraudusi registruoti naujus krepšininkus dėl skolų buvusiems komandos žaidėjams. Šią savaitę, iki spalio 3 d. (penktadienio) darbo dienos pabaigos, "Žalgiris" privalo pateikti registracijos dokumentus Eurolygai, jei nori, kad komandos naujokai galėtų rungtyniauti stipriausioje Europos krepšinio lygoje. Todėl prašoma jūsų pagal galimybes skirti paramą arba suteikti paskolą 2,35 mln. litų sumai. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus prašome tarpininkauti siekiant gauti minėtas lėšas", – rašoma P.Motiejūno pasirašytame rašte.

Šių pinigų reikia, kad būtų padengtos skolos buvusiems klubo legionieriams Milovanui Rakovičiui ir Marko Popovičiui. Kai pastarieji gaus pinigus, FIBA atšauks "Žalgiriui" pritaikytą draudimą registruoti naujus žaidėjus Maaliką Waynsą ir Jamesą Andersoną.

"Kauno dienos" žiniomis, tą patį rytą aukščiausi Kauno vadovai į savivaldybės didžiąją salę sukvietė savo kontroliuojamų bendrovių vadovus ir jų valdybų pirmininkus.
Neoficialiais duomenimis, buvo nurodytos ir konkrečios sumos, kiek kuri bendrovė turėtų surasti pinigų iki penktadienio: "Kauno vandenys", "Kauno autobusai", "Kauno švara", "Kauno energija" – po 500 tūkst. litų, Laboratorinių bandymų centras, "Kauno gatvių apšvietimas" ir Komunalinis ir butų ūkis – po 100 tūkst. litų, "Kapinių priežiūra" – 50 tūkst. litų.

Svarstys įmonių valdybos

"Gavome savo akcininko – savivaldybės – tarpininkavimo raštą, ten suma solidi įrašyta – per 2 mln. litų. Kiekviena įmonė spręs pagal galimybes. Kažkiek duosime kaip paskolą", – dėstė savivaldybės bendrovės Laboratorinių bandymų centro direktorius Gediminas Antanas Kunčinas.

Pasiteiravus, ar bendrovė pajėgs skirti 100 tūkst. litų, direktorius šyptelėjo: "Ne, tiek mes negalime, nerealus skaičius."

Pasak G.A.Kunčino, Laboratorinių bandymų centro metinis pelnas būna apie 100–150 tūkst. litų. "Skaičiuojame ir taupome, tik gaila, kad sutaupius reikia atiduoti dividendams ir kitiems dalykams. Reikia atnaujinti įrangą, nes skelbiami nauji standartai, kurių be naujos įrangos mes negalime išpildyti. Mums reikia investuoti į savo ateitį, o kai nelieka pinigų investuoti, labai liūdna. Ne visada akcininkai supranta tai", – pasiguodė savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovas.

Jis pats sakė esantis "Žalgirio" sirgalius, tačiau dėl paramos krepšinio klubui optimizmu netrykšta. "Paprastai klubai išsilaiko patys. Praeities situacija buvo neaiški, uodegos vilkosi, užtat ir nuosėdų būna. Klubas bent jau iš savivaldybės neturėtų prašyti pinigų", – svarstė G.A.Kunčinas.

Vienos didžiausių bendrovių "Kauno švara" direktorius Dalius Tumynas tikino, kad pinigų "Žalgiriui" bus skirta tiek, kiek nuspręs bendrovės valdyba. "Manau, kad įmonė gali tik paskolinti su palūkanomis ribotam laikui – taip, kaip mums leidžia įstatymai", – trumpai paaiškino "Kauno švaros" vadovas.

Rems arba skolins

"Sureagavome į "Žalgirio" prašymą. Ne man ta parama", – bandė aiškinti savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis. Anot jo, "Žalgiriui" ištiesti pagalbos ranką nuspręsta, kai klubui po ilgai trukusių derybų su bankais nepavyko pasiskolinti reikalingos sumos.

"Kiekviena įmonė priims sprendimą pagal galimybes. Vieniems geriau teikti paramą, kitiems skolinti. Prašiau geranoriškai, kad valdybos šią savaitę apsvarstytų, priimtų sprendimus ir tiesiogiai informuotų "Žalgirį", – tikino D.Ratkelis.

Anot jo, pinigai bus pervedami viešajai įstaigai "Žalgirio" sporto centras.

Pasiteiravus, ar tikrai bendrovėms buvo nurodytos konkrečios sumos, savivaldybės administracijos vadovas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
"Žalgiris" nurodė, kiek jiems iš viso reikia. Suprantame, kad negali vienodai remti "Kapinių priežiūra" ir keturi gigantai – didžiausios įmonės. Jei įmonės padėtis kebli, negali iš ubago lazdą atimti", – dėstė D.Ratkelis.

Jis tik užsiminė, kad pelningai dirbanti bendrovė "Kauno vandenys" greičiausiai "Žalgiriui" ne skolins, o suteiks paramą, nes galimybes skolinti apsunkina bendrovės įsipareigojimai Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Su "Kauno vandenų" vadovu vakar susisiekti nepavyko.

Pasigedo atsakomybės

"Aš ne prieš paramą "Žalgiriui", bet tai daroma necivilizuotai. Yra protingi terminai, reikia atsižvelgti į realią situaciją, apskaičiuoti galimybes, įvertinti, ar visos įmonės pajėgios remti. Galų gale kiekviena įmonė turi investicinių planų, tikslų ir planų, moka atlyginimus darbuotojams ir negali staiga lyg force majore trenkus iš dangaus atriekti ne tokią jau mažą pinigų sumą", – karštligiškomis pinigų paieškomis savivaldybės kontroliuojamose įmonėse stebėjosi miesto tarybos narys Stasys Buškevičius.

Jo manymu, jeigu yra galimybių skirti finansinę paramą ar paskolą, puiku, bet tai turi būti daroma protingai.

S.Buškevičius atkreipė dėmesį, kad miesto valdžia neskuba verstis per galvą, jeigu finansinių problemų kyla kitoms sporto šakoms atstovaujantiems klubams. "Jiems dažniausiai pasakoma, kad finansuojama iš sporto rėmimo fondo, ir pinigų, aišku, paskui niekam nebelieka. Dvigubų standartų taikymas nėra gražus. Aš suprantu, kad įvaizdžio prasme "Žalgiris" yra kur kas svaresnis negu bet koks imtynių, bėgimo ar kitos sporto šakos klubas, tačiau nedera pamiršti teisingumo jausmo ir proporcingumo principo", – svarstė tarybos narys.

Ataskaitų nėra?

S.Buškevičiaus pasigedo ir "Žalgirio" ataskaitų, kaip buvo panaudota anksčiau klubui suteikta parama, kad būtų galima spręsti dėl tolesnio rėmimo.

"Mes kalbame ne apie verslininko pinigus, kuriuos jis gali kur nori ir kam nori skirti. Tai yra savivaldybės pinigai, ir jų skirstymas turi būti grįstas atsakomybe", – įsitikinęs politikas.

S.Buškevičius karčių kritikos žodžių negailėjo ir klubo direktoriui P.Motiejūnui. "Negi jis kaip vadybininkas ir direktorius nematė, kad situacija yra bloga, neprognozavo, kaip elgtis? Tada kyla klausimas dėl jo kompetencijos. Bet kam kitam tai būtų neatleistina", – užsiminė tarybos narys.

Jo manymu, lengviausia yra pareikšti, kad situacija bloga ir dabar visi turi gelbėti – skirti pinigų. "Nei bankas taip lengva ranka pinigų neduoda, nei parama taip karštligiškai neskirstoma. Savivaldybės noras padėti miesto simboliu laikomam "Žalgiriui" dar suprantamas, bet "Žalgirio" vadovybės aš nesuprantu. Jie turi suvokti, kad juos remia ne savivaldybė, ne meras Andrius Kupčinskas, o miestiečiai per savo sumokamus mokesčius", – priminė S.Buškevičius.

Komentaras

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras

Būna momentų, kai ištinka kritinis laikotarpis ir ne visada privatus verslas yra pajėgus padėti. Tai socialinė mūsų atsakomybė. Didelio pasirinkimo neturime. "Žalgiris" švenčia 70 metų jubiliejų ir yra mūsų miesto vizitinė kortelė, nesinori jo taip lengva ranka pararasti. Bandome ieškoti sprendimo būdų, dedame visas pastangas. Čia labiau reikalinga ne konkreti suma, o labiau garantas. Šiuo atveju noriu mesti akmenuką į kai kurių bankų daržą, nes visą vasarą buvo bandoma susitarti ir buvo žadama, kad pakaks savivaldybės garanto. Deja, taip nenutiko. Tokiais momentais pasigendu tos bendros atsakomybės. Įmonių pajėgumai yra skirtingi, bet įmonių vadovai gauna tikrai ne pačius mažiausius atlyginimus. Kai kurių jų darbo užmokestis viršija ir mero, ir savivaldybės administracijos direktoriaus algą. Net simbolinė parama – įmonės direktoriaus algos dydžio – būtų vertinga. Tikimės, kad bus supratimas, o ne politikavimas šia tema.