„Vyturio“ mokyklą išgąsdino grėsmingos ligos šmėkla

Kaunietė pasakoja buvusi šokiruota, kai jos dukra, lankanti Kauno „Vyturio“ katalikišką vidurinę mokyklą, prasitarė, jog viena septintokė, susirgusi meningitu, izoliuota ligoninėje, o mokykla nepaskelbė karantino, tik ėmė vėdinti klases. Tuo metu Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) atstovai padėties nedramatizuoja ir tikina, kad mergaitė serga ne itin grėsminga meningito forma.

Direktorė: paniką suvaldėme

Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktorė Aleksandra Bancevičienė neslėpė, kad viena septintos klasės mokinė iš tikrųjų serga meningitu.

„Mergaitė guli ligoninėje, bet ji serga lengva ligos forma. Ta liga gali užklupti ir poliklinikoje, ir mokykloje, ir gatvėje“, – teigė ji.

Direktorė tvirtina susisiekusi su Kauno visuomenės sveikatos centru ir vykdanti visas specialistų rekomendacijas.

„Kabinetai buvo vėdinami visuomet. Bet kai sulaukėm žinios, kad mergaitė susirgo, tą darom intensyviau. Be to, mūsų visuomenės priežiūros specialistė su vaikais šnekėjo, kad reikia rankas plauti. Buvau surinkusi mokytojus, viską ir jiems pasakiau“, – pasakojo mokyklos vadovė.

Ji tikino, kad jeigu situacija būtų labai rimta, be abejo, kviestų tėvus. „Elektroniniame dienyne buvo išpatinta informacija tėvams. Tikrai neslepiame“, – tikino A. Bancevičienė.

Direktorės manymu, jeigu būtų ėmusi skambinti tėvams asmeniškai, būtų kilusi panika. „Manau, paniką suvaldėme“, – džiaugėsi direktorė.

Mergaitė pamažu sveiksta

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas tvirtino apie šį įvykį nieko negirdėjęs.

„Tuo, kad liga neplistų, turėtų rūpintis Visuomenės sveikatos centras. Jis atsakingas ir už informacijos skleidimą. Mes turime žinoti apie tokius atvejus, kad galėtume dalyvauti priimant sprendimus, kaip elgtis mokyklos vadovams“, – įsitikinęs A. Bagdonas.

KVSC Užkrečiamųjų ligų prolilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė teigė, kad moksleivė serga virusinės kilmės nepatikslinta infekcija, tam reikėtų atlikti smegenų skysčio tyrimą. Klinikiniai simptomai ir laboratoriniai tyrimai atitinka virusinį meningitą.

Mergaitė ligoninėje gydoma jau beveik savaitę. Anot O. Ivanauskienės, ji sėkmingai sveiksta.

„Tai nėra jokia meningokokinė infekcija. Meningitas šiuo atveju sukeltas ne bakterijų, o virusų“, – ramino vedėja.

Karantino skelbti nerekomenduoja

O. Ivanauskienė sakė, jog mokyklai laiku buvo pateiktos rekomendacijos, ką reikėtų daryti virusinio meningito atveju. „Tačiau kai kuriems tas pats, ar tai meningokokinė infekcija, ar virusinis meningitas, ar gripas“, – apgailestavo ji.

Pasak jos, mokyklos bendruomenei nėra ko baimintis, karantino tikrai nereikia.

„Kai yra virusinis meningitas, jo profilaktikai užtenka tinkamai valyti ir vėdinti patalpas. Šios priemonės, nepamirštant ir tinkamai plauti rankas, ypač aktualios vaikų kolektyvuose ir per gripo sezoną“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Virusinis meningitas – dažnesnis

Meningito diagnozė po pastarųjų metų skaudžių įvykių dažniausiai asocijuojasi su bakteriniu meningitu – galvos smegenų dangalų uždegimu, kurį dažniausiai sukelia meningokokai, žaibiškai nusinešę ne vieną gyvybę.

Bakterinio meningito ankstyvieji simptomai, anot O. Ivanauskienės, yra karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galimas bėrimas.

Kiek vėliau atsiranda šviesos baimė, padidėjęs dirglumas, kaklo raumenų įtempimas, sunkiais atvejais – traukuliai, gali ištikti net koma.

Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs, gali vyrauti galvos skausmas. „Virusinio meningito sukėlėjai plačiau paplitę, juo sergama dažniau, tačiau ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę“, – pasakojo specialistė.

Virusais užsikrečiama su įkvepiamu oru, į kurį šie patenka ligoniui kosint, čiaudint, arba per burną su maistu, per neplautas rankas. Bakterijos taip pat neretai patenka per kvėpavimo takus, tačiau gali pasiekti smegenų dangalus ir kitu keliu, per odą ar kraują.

Pernai mirė du vaikai, šiemet – vienas

„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sergamumas meningokokine infekcija kas 20-30 metų labai padidėja. Sergamumas mūsų šalyje buvo ypač padidėjęs 1933, 1941, 1972 metais. Pastaruosius kelerius metus kasmet Lietuvoje registruojama iki 50 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų nuo 10 iki 15 susirgusiųjų – Kauno apskrityje“, – skaičiavo O. Ivanauskienė.

Ji teigė, kad mirties atvejai nėra dažni, tačiau kasmet vienas kitas pasitaiko. Kauno apskrityje pernai buvo 11 meningokokinės infekcijos atvejų, du iš jų baigėsi mirtimi: Prienų rajone neišgyveno trijų mėnesių kūdikis, o Jonavoje – vieno mėnesio naujagimis.

Per šių metų devynis mėnesius užregistruoti šeši meningokokinės infekcijos atvejai Kauno apskrityje, vienas jų – mirtinas. Prienų rajone kovą su liga pralaimėjo 4 metų vaikas, susirgęs birželio mėnesį ir daugiau kaip tris savaites nelankęs vaikų darželio.