Karo muziejaus sodelyje jau 25-tą kartą kilo Vyčio Kryžiaus vėliava

Garbingas jubiliejus

Lygiai prieš 25-erius metus Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities 2-osios Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės nariai iškilmingai pakelia istorinę vėliavą. Tradicija buvo užgimusi dar 1924-ais metais, tačiau sovietų valdžia vėliavos kėlimo ceremoniją uždraudė, tad tik 1991 m. rugsėjo 8 dieną Kauno šauliai savanoriai prikėlė Vyčio Kryžiaus istoriją.

Ketvirtadienį Karo muziejaus Didžiojoje salėje garbingo amžiaus tradicijų puoselėtojams bendražygiai išsakė šilčiausius žodžius. Renginio metu prisiminimais dalinosi šios tradicijos atgaivintojai, savo kūrinius atliko šaulys, nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickas. Pagerbimo šventėje dalyvavo ir nuolat šaulius palaikantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Jei atvirai, visos šventės, kurios susijusios su kariuomene ir istorija yra labai svarbios, nes 7,5 metų man teko atiduoti šiai sistemai ir tai buvo labai įdomus laikas. Niekada nesijaučiu nutolęs nuo Karo muziejaus, o čia dar yra ir puikus klubas, kuris atranda naujas tradicijas ir išpuoselėja senas, tokias kaip vėliavos pakėlimas. Tai verta atskiro paminėjimo, nes niekur kitur nėra tokios tradicijos“, - kalbėjo L.Linkevičius.

Pakylėta nuotaika

Patys šauliai tikino, jog šventėje jie jaučiasi pakylėti. Keldami Vyčio Kryžiaus vėliavą, jie ne tik prisimena istoriją, bet taip pat pagerbia kare žuvusius ar nukentėjusius žmones. Šiltuoju metu šaulių ceremonija vykdavo kiekvieną savaitgalį, o dabar savanoriai tai daro per valstybines šventes.

„Jaučiamės puikiai ir dar esam visi žvalūs ir pasirengę toliau kelti vėliavą. Čia yra ir savanorių karių, kurie kūrė mūsų kariuomenę, tačiau mums svarbus ir jaunimas. Viliamės, kad turėsim kam perleisti šią tradiciją“, - sakė Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities 2-osios Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės vadas Židrūnas Šadauskis.

Unikali ir vienintelė Lietuvoje

1924 m. šią ceremoniją įdiegė Karo muziejaus įkūrėjas generolas Vladas Nagevičius. Kasdien vidurdienį iškilmingai kelti Vyčio kryžiaus vėliavą buvo patikėta karo invalidams, nukentėjusiems Nepriklausomybės kovose. Specialiai tam tikslui buvo sukurtas maršas, pagal kurį žygiuodavo buvę kariai ir šauliai.

Vėliau ši tradicija liko tik savaitgaliais ir švenčių dienomis. Pažiūrėti jos susirinkdavo kauniečiai ir miesto svečiai. Prasidėjus Atgimimui, atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos nariai atgaivino ir šią tarpukario tradiciją.

1994 m. lapkričio 23 d. ant naujo stiebo vėl buvo iškelta Vyčio Kryžiaus vėliava. Pagal naują scenarijų šauliai nešė ne tik vėliavą, bet ir suremontuotas pikes – XIX a. kavalerines ietis – su Vyčio Kryžiaus spalvų velukais. Vyčio Kryžiaus vėliava Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo keliama Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną. Ceremoniją rengdavo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos Vėliavos būrys.