Gyvenimas šalia lentpjūvės virto košmaru

Dešimtmetį namą nuklojančios pjuvenos, medžio dulkėmis padengti langai ir automobiliai, sutrikusi vaiko sveikata – tokią kainą moka kauniečių šeima, įsikūrusi netoli lentpjūvės, aplinką nuolat teršiančios pjuvenomis. Bandydami susigrąžinti normalesnį gyvenimą gyventojai jau kreipėsi į dvi ministerijas.

Beviltiška kova už švarą

Žodinė kova tarp kaunietės Aušros (redakcijai pavardė žinoma) ir Kauno rajono Smiltynų kaime esančios "Agnapolio dvaro" lentpjūvės vadovų tęsiasi nuo 2003-iųjų.
Žurnalistus, išlipusius iš automobilio, pasitiko lentpjūvės ūžimas, prie kurio "Kauno dienos" pašnekovė teigė jau pripratusi.

Vos už keliolikos metrų nuo Aušros namo vartų – du seni medžio drožlių rinktuvai, vadinamieji ciklonai. Jiems staiga užsikimšus, medžio drožlės nukloja aplinkinių namų stogus ir veržiasi į arčiausiai esančio pašnekovų namo vidų.

"Vakare nuvalau palangę, iš ryto ji vėl dulkėta. Kambary laikau rankinuką ant komodos, tai jo raukšlės per dieną prisikaupia medžio dulkių", – pasakojo Aušra ir čia pat pademonstravo palangę nuklojusį tirštą pjuvenų sluoksnį.

Nedideliu dulkių sluoksniu namas pasidengia per kelias valandas, jei lauke lyja – aplimpa ir stambesnėmis pjuvenomis. Žiemą padariniai matyti dar geriau – pjuvenos stora pluta padengia sniegą.

"Jos plūstelėja tada, kai užsikemša lentpjūvės filtrai. Taip ir važinėjame po porą kartų per savaitę pas pjovėjus perspėti, kad jų seni filtrai užsikimišo. Tačiau ar mes esame įdarbinti po pusę etato lentpjūvėje, kad nuolat apie tai jiems turėtume pranešinėti? Nieko negali daryti – net pasidžiauti skalbinių, kurie tuoj pasidaro geltoni", – moteris neslėpė apmaudo, kad persikeldami iš Kauno į užmiestį tikėjosi gyventi gryname ore, tačiau dabar priversti kovoti su dulkėmis ir pjuvenomis.

"Pjuvenų porcija plūstelėja į veidą įjungus mašinos vėdinimą. Bendradarbiai manęs klausinėja, gal aš laisvalaikiu dirbu lentpjūvėje, kad automobilis nuolat padengtas pjuvenų sluoksniu. Mašinas tenka plauti rankomis – tik po to juos priima plovyklos. Plovyklų atstovai tikina, kad pjuvenos užkimštų visus jų nuotekų vamzdžius", – papildomas išlaidas skaičiavo pašnekovė.

Baudos netrukdo teršti

Pašnekovė tikino nuolat važiuojanti su vyru pas lentpjūvės vadovus, kurie kiekvieną kartą maloniai atsiprašinėja, tačiau nieko nedaro.

"Dešimt metų jie vis žada, žada ir žada susitvarkyti. Tai etatų mažinimas, tai filtrai, tai vėl kas nors sutrukdo lentpjūves vadovams išspręsti šią problemą, – bandydama nustelbti iš lentpjūvės sklindantį triukšmą sakė pašnekovė. – Kiekvieną kartą girdime vis kitą pasiteisinimą."

"Skambinau į Aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūrą (KRA) penktadienį, kai pas mus snigo pjuvenomis, tačiau sulaukiau atsakymo, kad jie atvažiuos tik pirmadienį. Tegu atvažiuoja, kai sninga. Ką aplinkosaugininkai daro? Atvažiuoja, nubaudžia, o lentpjūvė ir toliau dirba. Kai būname darbe, tai taip nepastebime tų krentančių pjuvenų, tačiau per atostogos, kai buvau namie, pas pjovėjus važiuodavau nuolat. Jau nebeturime kantrybės", – dėstė moteris.

Nusivylusi aplinkosaugininkais, Aušra parašė skundus Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms, iš kurių tikisi greitesnės reakcijos.

Pablogėjo sveikata

Moteris taip pat kreipėsi ir į medikus bei advokatą – bendrovei šiuo metu išsiųstas perspėjimas, kad jei jie nesiims spręsti šių problemų, jų laukia teisiniai nemalonumai.

"Tikrai nenorime pyktis su verslininkais, nes esame kaimynai, tikrai nesiekiame, kad lentpjūvė būtų uždaryta. Lentpjūvės savininkai argumentuoja tuo, kad mes čia vėliau atsikėlėme gyventi, nei įsikūrė jie. Na ir kas? O kiek yra medžio dalelių, kurios patenka į plaučius? Negaliu sakyti, kad dėl to, tačiau mano mažiukas vaikas pasidarė alergiškas – pabuvęs lauke, pradeda kosėti, nenoriu, kad jam išsivystytų astma", – pasakojo Aušra.

Jaučiasi teisūs

Neseniai eilinį kartą nuvažiavusi į lentpjūvę, Aušra išgirdo pribloškiamą paaiškinimą. Jai buvo pasakyta, kad bendrovė "Agnapolio dvaras" turi visus "reikiamus leidimus" ir gyventojai jai "nieko nepadarys".

"Paskambinau vėl į KRA, kur man buvo pasakyta, kad jokių pjuvenų lietaus būti negali. Paklausiau, kaip tada jie gali turėti visus leidimus – į šį klausimą agentūros darbuotojas man atsakė tyla telefono ragelyje. Ne kartą jiems siunčiau nuotraukas, darytas po pjuvenų lietaus, tačiau atsako nesulaukiau", – piktinosi moteris.

Nepavargti kovoti su teršėjais sutuoktiniams padeda tik atkaklumas ir humoro jausmas. "Ketiname persidažyti verandos kolonas, tai vyras juokauja, kad turėsime pjuvenų raštą", – liūdnai juokavo pašnekovė.

Per menka problema?

KRA vedėjas Vytautas Rimas patvirtino, kad sulaukė lentpjūvės kaimynų skundo.

"Žiemą dulkantis ciklonas matyti geriau, nes viskas krenta ant sniego. Jei pridulka vasarą, sunkiau pastebėti. Tokiu atveju baudžiame bauda. Ar galime uždaryti, jei piktybiškai nesitvarko? Galime taikyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą. Jei veikla kelia pavojų aplinkai, po antro įspėjimo galima uždaryti. Bet tada turi būti toks atvejis, kai jau žūsta augalija ir gyvūnija, negali šiaip sau uždaryti", – sakė V.Rimas.

KRA atstovo teigimu, po pirmo įspėjimo įmonė moka papildomą mokestį už viršnormatyvinę taršą iki tol, kol viską susitvarko iki kito tikrinimo. Be to skiriama administracinė bauda. Pirmą kartą įmonė turi sumokėti 600 litų baudą, antrą kartą – didesnę kaip 2 000 litų baudą. Jei ir toliau nepaiso perspėjimo, agentūra kreipiasi į teismą.

"Moku, moku, moku – taip dabar jau neišeina. Baudos didelės ir niekas didelio noro tokių baudų mokėti neturi. "Agnapolio dvaras" jau buvo baustas", – aiškino Aplinkos apsaugos departamento atstovas.

Nesibaigiantis baudų maratonas

Šią teritoriją kontroliuojantis V.Rimo pavaldinys, inspektorius Gražvydas Bartkus, patvirtino, kad bendrovė už taršą jau bausta 2011-aisiais, tačiau buvo kitokios nuomonės apie taikomas nuobaudas.

"Kokios baudos už tokį teršimą? Atmosferą teršiančių valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 400 iki 800 litų. Apie jokį tolesnį baudimą administracinių teisių pažeidimų kodeksas nekalba. Pirmą kartą taikoma minimali bauda, o jau vėliau keliama", – tvirtino jis.

Ar toks žaidimas su baudomis gali tęstis amžinai? Anot G.Bartkaus, galima taikyti ir privalomojo nurodymo nepaisymą.

Tiesa, baudos už nurodymo nepaisymą taip pat nėra labai didelės. Pirmą kartą jo nepaisius galima gauti 100 litų baudą, o antrą kartą bauda gali siekti 1 000 litų.

"Šiuo metu taip pat gavau skundą dėl pjuvenų, tad žadu vykti patikrinti minėtos lentpjūvės", – sakė inspektorius.

Situacijos nesureikšmina

Laikinai "Agnapolio dvaro" direktorių pavaduojantis pardavimo vadovas Gediminas Ramanauskas situacijos nebuvo linkęs dramatizuoti.

"Situacija – paprasta ir aiški. Mūsų lentpjūvėje kartais būna atvejų, kad užsikemša, tačiau gan retai. Realiai papila pjuvenų truputį, viskas priklauso nuo vėjo, na, ir žmonėms truputį padulka. Po truputėlį viską tvarkome – negalime iš karto investuoti milijono į filtrus. Pritraukėme ES investicijas, tad po truputį išorinius ciklonus, kurie dulka, keičiame į vidinius ciklonus", – sakė jis.
Jo teigimu, dabar atvejai, kai užsikemša, yra reti, nes turimas ciklonas patobulintas – bendrovė konsultavosi su filtrų instaliacija užsiimančiais specialistais.

"Stengiamės, kad tokių dalykų nebūtų, žinome, kad turime kaimynus. Tik va, kad jie namą pasistatė tokioje beveik gamybinėje zonoje. O mes čia jau nuo seno esame įsikūrę", – sakė G.Ramanauskas.

Nuo pjuvenų kenčiančių kauniečių namas – ne gamybinėje zonoje. Jis stovi prie pagrindinio kelio, vedančio Smiltyno kaimo link.

"Tikrai negalėčiau pasakyti, kada bus tobulinti ciklonai, tik pavaduoju direktorių, kuris atostogauja", – aiškino pardavimo vadovas. Jis patvirtino, kad aplinkosaugininkai jau buvo bendrovę nubaudę bauda.