Vieni garliaviečiai skundžiasi, kiti džiaugiasi

Dar balandį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seimo narių biurą Kauno rajone pasiekė 260 garliaviečių pasirašytas Kęstučiui Bacvinkai adresuotas pareiškimas. Juo gyventojai prašo neiškelti automobilių stovėjimo aikštelės į priešingą Vytauto gatvės pusę, o tam numatytas lėšas panaudoti gatvėms asfaltuoti. "Vasarą negalime dėl dulkių atsidaryti langų, o palijus brendame per purvą", – rašoma pareiškime, kuriame išvardytos ir 22 reikiamos asfaltuoti Garliavos gatvės.

Prašoma neiškelti ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie bažnyčios, seniūnijos ir pašto, į kitą Vytauto gatvės pusę, tam numatytas lėšas skiriant gatvėms tvarkyti. Rašte Seimo nariui planai čia įrengti aikštę su fontanu vadinama seniūnės užgaida, nusikaltimu ir nereikalingu lėšų švaistymu.

"Garliava labiausiai apleista", – teigiama 260 vietos gyventojų pasirašytame pareiškime. Su šiuo garliaviečių skundu vadinamu dokumentu gautas ir 138 asmenų pasirašytas, taip pat K.Bacvinkai skirtas, prašymas, kuriuo prašoma "įtakoti Kauno raj. Merą atleisti iš pareigų Garliavos seniūnę N.Tarvydienę paskiriant kitą seniūnę iš LVŽS narių" (kalba netaisyta – red. past.). Seniūnė kaltinama gyventojų interesų ignoravimu, tuo, kad Garliavos plėtros projektas nebuvo derintas su visuomene.

"Kai kurie asmenys skleidžia melagingus gandus", – apie pasklidusias įgyvendinamų projektų interpretacijas sako Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, atsakiusi į "Kauno dienos" klausimus.

– Kodėl naikinama automobilių stovėjimo aikštelė prie pašto, o seniūnija ten ketina įrengti fontaną?

– Ši aikštelė nėra naikinama – ji tik perkeliama. Įgyvendiname ES didžiąja dalimi finansuojamą projektą "Garliavos miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui". Pagal jį, šalia kitų darbų, Vytauto g. 60, tarp bažnyčios, seniūnijos ir pašto, planuojame įrengti aikštę. Kai kurie asmenys dabartinę teritoriją vadina aikšte, tačiau tai yra automobilių stovėjimo aikštelė su kampe įspraustais paminklais tremtiniams ir savanoriams. Tam, kad čia būtų galima įrengti aikštę, reikia iškelti automobilių stovėjimo aikštelę. Ją, kur kas didesnę, numatyta įrengti kitoje gatvės pusėje, nugriovus buvusį Greitosios medicinos pagalbos stoties pastatą Vytauto g. 59.

Kai kurie asmenys skleidžia melagingus gandus, neva naujoji automobilių stovėjimo aikštelė bus labai maža. Galiu patikinti, kad ši aikštelė numatyta kur kas didesnė už esančią tarp bažnyčios ir seniūnijos pastato. Naujajai aikštelei bus panaudota ir pievelė už greitosios pastato – čia tilps 60–70 automobilių. Be to, aikštelė bus visai šalia poliklinikos ir ligoninės – net nereikės eiti per gatvę. O prie pat seniūnijos pastato bus įrengtos 6–9 neįgaliųjų transporto priemonėms skirtos vietos.

Planuojamoje aikštėje architektė iš tiesų suprojektavo nedidelį fontanėlį, bet tai buvo ne seniūnijos užgaida, o gyventojų prašymas. Aikštės šioje vietoje taip pat pageidavo patys garliaviečiai. Juk šalia – paminklai tremtiniams, savanoriams.

– Garliaviečiai skundžiasi, kad apie įgyvendinamus projektus jie neinformuojami.

– Garliavos sutvarkymo projektai ne kartą svarstyti su visuomene. Galiu priminti ir datas. 2015 m. liepos 6 d. Garliavos seniūnijos salėje įvyko susitikimas su vietos bendruomene, jame buvo pristatyta 2014–2020 m. Kauno rajono integruotų teritorijų vystymo programa Garliavos mieste. Pernai liepos 14 d. Kauno rajono viešojoje bibliotekoje vyko techninio projekto "Garliavos miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei bei verslui" pristatymas, pateikta Vytauto gatvės vizualizacija. Šiuose viešuose svarstymuose nepritariančiųjų projektams nebuvo.

Informacija apie vykdomus projektus ir jų viešus pristatymus buvo skelbiama Garliavos miesto interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, skelbimų lentose, švietimo įstaigose, įmonėse. Apie Garliavoje planuojamus vykdyti projektus ne kartą rašyta spaudoje.

– Kodėl Garliavoje nuspręsta įrengti parką? Kiek tam bus skirta lėšų?

– Garliavai labai trūksta laisvalaikio zonų, vietų renginiams. Miesto parko idėja ne kartą aptarta su bendruomene. Kauno technologijos universiteto mokslininkai yra atlikę Garliavos gyventojų sociologinį tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad gyventojai pasigenda viešųjų erdvių ir laisvalaikio zonų. Juk Garliavoje iki šiol neturime parko, aikštės: didieji renginiai tebevyksta centrinėje Vytauto gatvėje. Tai sukelia nepatogumų vairuotojams, nes gatvę tenka uždaryti, automobilių srautą nukreipiant kitur.

Miestą kertančio Maišiaus upelio pakrantės yra nedidelė, tačiau bene vienintelė neurbanizuota teritorija, kurioje buvo galima įrengti parką.

Priminsiu, kad Garliavos viešosios erdvės atnaujinamos iš esmės ES lėšomis. Didžiąja dalimi jomis finansuojamas ir projektas "Garliavos miesto parko sutvarkymas (įrengimas)". Vykdant darbus, jau išvalytas Garliavos II tvenkinys ir Maišiaus upelis. Darbus numatyta baigti iki 2019 m. balandžio. Šiuo metu statybininkai kerta menkaverčius krūmus, atlieka žemės kasimo, infrastruktūros įrengimo darbus. Netrukus nuo Vytauto gatvės pusės bus įrengiami pėsčiųjų takai, apšvietimas. Parkas bus apželdintas, jame bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, amfiteatras, scena. Bendra projekto vertė – 1,11 mln. eurų. Iš jų ES struktūrinių fondų lėšos –1 mln. 54,5 tūkst. eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 55,5 tūkst. eurų.

– Skundą pasirašę garliaviečiai piktinasi, kad, užuot įrengus aikštę tarp bažnyčios ir seniūnijos, geriau būtų asfaltuojamos gatvės.

– Garliavai skirtos ES lėšos yra tikslinės, skirtos konkrečioms reikmėms, jų negalima naudoti ne pagal paskirtį. Jei jos skirtos aikštei ar parkui įrengti, jų negalime naudoti gatvėms asfaltuoti.

Savivaldybės duomenimis, iš viso Garliavoje yra 30,5 km gatvių. Iš jų asfaltuota 23,3 km, žvyro danga padengta 7,2 km. Iš viso Garliavoje yra 76 gatvės, iš kurių 22 – su žvyro danga. Net 76,4 proc. vietinės reikšmės kelių Garliavoje yra asfaltuoti, kai šios reikšmės asfaltuotų kelių vidurkis Kauno rajone yra 27 proc., Lietuvos vidurkis – tik 18 proc.

– Kurios Garliavos gatvės bus asfaltuojamos šiemet?

– Pernai Garliavos gatvėms asfaltuoti buvo skirta 110 tūkst. eurų, šiemet numatyta skirti 130 tūkst. eurų. Gyventojai neretai prisideda prie gatvių asfaltavimo darbų. Taip Garliavoje pernai išasfaltuotos Upelio ir Pievų gatvės, bendra darbų vertė – apie 40 tūkst. eurų. Šiemet savivaldybė planuoja asfaltuoti Vytauto ir Darbininkų gatvių skersgatvius (prisidedant gyventojams), taip pat baigti Beržų gatvės asfaltavimo darbus.

Pernai Garliavos gatvėms asfaltuoti buvo skirta 110 tūkst. eurų, šiemet numatyta skirti 130 tūkst. eurų.

Panaudojant ES finansinę paramą, šiuo metu Garliavoje vykdomi kapitaliniai K.Aglinsko gatvės rekonstrukcijos darbai, kurių vertė – 0,5 mln. eurų. Juos numatyta baigti dar šiemet. Panaudojant ES lėšas planuojama asfaltuoti Kęstučio, Ąžuolų, S.Dariaus ir S.Girėno gatves. Šiuo metu tam rengiami techniniai projektai.

Norėčiau atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad gatvių tvarkymo eiles nustato pati bendruomenė per seniūnaičių sueigas.

– Sakoma, kad Garliavoje yra žvyrkelių, kurie dokumentuose yra asfaltuotos gatvės. Kai kurie jų pagal dokumentus esą asfaltuoti net tris kartus, nors iš tiesų išliko žvyrkeliais.

– Aš tokios informacijos neturiu, tą patį tvirtino ir garliaviečių susitikime su Seimo pirmininku dalyvavęs Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Tautvydas Tamošiūnas. Dokumentai tikslinami atliekant gatvių kadastrinius matavimus. Jei kažkas turi tokios informacijos, prašytume ją pateikti.

– Kodėl prie Garliavos buvo prijungtas Budrių kaimas? Gyventojai tikina, kad niekas apie tai jų neinformavo.

– Kauno rajono savivaldybė dar 2010 m. priėmė sprendimą prijungti Budrių kaimą prie Garliavos seniūnijos. Gyventojai šiuo klausimu buvo apklausti. Kol kas procedūra neužbaigta, dokumentai yra Vyriausybėje.

– Pasak kai kurių garliaviečių, Garliava – labiausiai apleista Kauno rajono gyvenvietė.

– Taip tikrai nėra. Pateiksiu keletą faktų. Pagal Kauno rajono savivaldybės ir ES investicijų dydį Garliavos seniūnija visada buvo tarp lyderių. Garliava turi savivaldybės lėšomis pastatytą šiuolaikinį Kultūros ir sporto centrą, kokio neturi daugybė Lietuvos savivaldybių. Savivaldybės ir Vyriausybės lėšomis Garliavoje pastatyta moderni Meno mokykla. Rekonstruota Viešoji biblioteka yra viena moderniausių ir geriausiai dirbančių Lietuvoje. Rekonstruota ir šiuolaikiškai įrengta Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, atnaujinta Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla, čia įrengtas vaikų darželis, sutvarkyta Jonučių progimnazijos aplinka. Pernai Jonučiuose atidarytas naujas 108 vietų vaikų darželis. Jau minėjau didelius infrastruktūros projektus, kurie padės atnaujinti Garliavos viešąsias erdves, sporto aikštynus.

– Ką atsakytumėte į Garliavos gyventojų kreipimesi į Seimo narį K.Bacvinką išdėstytus kaltinimus?

– Skundus neretai rašo suinteresuoti asmenys. Teko girdėti atsiliepimų, kad parašai renkami klaidinant žmones: ant tuščių popieriaus lapų, be to, nenurodomi pasirašiusiųjų adresai, todėl net neaišku, ar mūsų seniūnijos gyventojai tuos skundus pasirašė.

Komentarai

Kęstutis Bacvinka

Seimo narys

Garliavos gyventojų skundą tiksliau komentuoti galėčiau po pirmadienio, nes kaip tik pirmadienį ruošiuosi Garliavoje lankytis. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad ir neasfaltuotų, ir prastos būklės kelių yra visur. Tai didelė problema, tačiau jos vienu kartu negali išspręsti – tik palaipsniui. Aš pats Šlienavoje gyvenu tokioje gatvelėje, kur, kai pažliunga, tampa problemiška išvažiuoti.

Dėl automobilių aikštelės iškėlimo į priešingą Vytauto gatvės pusę nelabai galiu komentuoti, nes nežinau, koks yra numatomos įrengti automobilių aikštelės plotas. Jei planuojamos įrengti aikštelės plotas yra didesnis, tai nematau jokios problemos.

Esu gavęs Garliavos gyventojų prašymą daryti įtaką Kauno rajono merui, kad iš pareigų būtų atleista N.Tarvydienė, paskiriant kitą seniūnę iš LVŽS narių. Apie tai galiu pasakyti tik tiek, kad taip negalima nei rašyti, nei prašyti. Į tokį prašymą žiūriu labai neigiamai: kaip galima prašyti daryti įtaką ir netiesiogiai nurodyti, ką į tas pareigas skirti? Be to, jei tai tikrai būtų blogas seniūnas, manau, pati savivaldybė turėtų tokią problemą spręsti.