Vidaus vandenų laivybos renesansas

Rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka, pradėta Marvelės krovininės prieplaukos statyba, siekis sugrąžinti reguliarius reisus į Nidą, pastatyti trys nauji laivai ir rekonstruota gamybinė bazė – tik menkas sąrašas darbų, kuriuos per pastarąjį dešimtmetį nudirbo G.Labanausko vadovaujama VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD).

Atgaivino krovininę laivybą

Aiškia strategija pasižymintis kasdienis VVKD darbas – prižiūrėti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, ženklinti farvaterį, išlaikyti reikiamus vandens kelių matmenis, vykdyti vagos valymo ir reguliavimo darbus, užtikrinti tinkamą uostų ir prieplaukų infrastruktūros eksploataciją per daug metų sulaukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio partnerių įvertinimo.
Ilgametis įmonės vadovas Gintautas Labanauskas nuolat akcentuoja, kad būtina ne tik užtikrinti tinkamas laivybos sąlygas, bet ir žvelgti toliau į priekį – nuolat skatinti krovinių ir keleivių vežimą vidaus vandenimis.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad krovinių pervežimas vidaus vandenų transportu yra du kartus pigesnis nei automobilių keliais, o laivais plaukti ne tik saugiau, bet ir mažiau teršiama aplinka, jie sumažina krovininio transporto srautą automagistralėse. Nuo pat pirmų vadovavimo įmonei dienų G.Labanauskas puoselėjo idėją atgaivinti krovininę laivybą Nemunu ir sukurti tam tinkamą infrastruktūrą. 2008 m. susisiekimo ministru dirbant dabartiniam šalies premjerui Algirdui Butkevičiui, buvo duotas startas Marvelės krovininės prieplaukos statybos priemonių planui rengti.

Šiandien krovininės prieplaukos Marvelėje, Kaune statybos darbai – vienas naujausių ir svarbiausių įmonės projektų. ES ir bendrojo finansavimo lėšomis įgyvendinamo projekto vertė siekia 9,6 mln. litų.

Praėjusiais metais prasidėjusius statybos darbus planuojama užbaigti iki šių metų rudens, o, įgyvendinus projektą, prieplaukoje bus galima perkrauti ir sandėliuoti vandens transporto priemonėmis atvežtas statybines medžiagas, krovinius konteineriuose, medieną, didžiagabaričius, sunkiasvorius, kitus krovinius. Prieplaukos įrengimas taps lūžio tašku šalies vidaus vandenų krovininėje laivyboje, nes ji užpildys esminę spragą jos infrastruktūroje.

Ateityje čia plukdomų krovinių kiekis galėtų siekti, o gal ir viršyti 500 tūkst. tonų per metus. Baigus statybos darbus, tolesnę prieplaukos eksploataciją ir plėtrą planuojama patikėti privačiam investuotojui, parinktam koncesijos konkurso būdu.

VVKD inicijuotu projektu jau domisi ir užsienio šalių investuotojai. Praėjusių metų pabaigoje VVKD su bendrove „Nemunas River Line“ pasirašė ketinimų susitarimą, pagal kurį bendrovė išreiškė ketinimą per artimiausius metus pastatyti apie 10 krovininių baržų, pritaikytų kroviniams vežti Nemuno upe ir vežti krovinius Nemunu.

Tarp šalių – vandens siena

VVKD specialistai pagarsėjo ir savo atliktais hidrografiniais darbais. 109 km atkarpoje Lietuvos–Rusijos pasienio ruože Nemuno upėje ir jos atšakoje Skirvytėje buvo atlikti hidrografiniai darbai ir nustatyta farvaterio vidurio linija, pagal kurią vykdoma valstybės sienos su Rusijos Federacija demarkacija – tai itin svarbus darbas.

Hidrografiniai darbai buvo atliekami Lietuvos–Rusijos pasienio nelaivybinėse Lieponos, Širvintos, Šešupės upėse. Atlikti matavimai 39 salų zonose, siekiant nustatyti jų priklausomybę vienai ar kitai šaliai.

„Benai, plaukiam į Nidą!“

Dar viena svarbi VVKD veiklos kryptis – gaivinama keleivinė ir pramoginė laivininkystė. Per dešimtmetį paruoštas ir įgyvendintas ne vienas ES finansuojamas projektas.
Įmonė ES ir bendrojo finansavimo lėšomis įgyvendino projektą, kurio metu buvo rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka. Atgimė ir Uostadvario uostas – čia buvo įrengtos stacionari ir mobili krantinės su aikštele.

Praėjusį rugsėjį susibūrę architektai, verslininkai, buriuotojai, akademikai, vidaus vandenų laivybos specialistai kartu inicijavo marinos, skirtos 20–30 mažųjų pramoginių laivų stovėjimui ir aptarnavimui, įrengimą prie „Žalgirio“ arenos Kaune.

Nuspręsta, kad Kaunas neišnaudoja didžiulio potencialo – nepritaiko Nemuno dalies, tekančios pro miesto centrą, pramoginei laivybai. Tolesnei marinos idėjos plėtrai sudaryta darbo grupė, vadovaujama G.Labanausko, pasiūlė Kauno miesto savivaldybei vidaus vandenų transporto infrastruktūros plėtros projektus, kuriuos galima įgyvendinti panaudojant 2014–2020 m. ES lėšas.

Jei neiškils trukdžių, vasaros pradžioje kauniečiai galės kartoti ir sparnuotą a.a. Vytauto Kernagio frazę „Benai, plaukiam į Nidą“, nes vienas VVKD tikslų – atnaujinti reguliarų maršrutą Kaunas–Nida–Kaunas. Pastangos atnaujinti maršrutą buvo dedamos jau seniai, tačiau dabartinio susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko dėka projektas įgavo visai kitas perspektyvas.
Šiuo metu atlikta galimybių analizė su išsamiais skaičiavimais jau pateikta Susisiekimo ministerijai. Numatyta, kad maršruto operatoriais bus VVKD su AB „Smiltynės perkėla“.

Beje, pramoginiams laivams pernai atsidariusi siena su Rusija Kuršių mariose taip pat žada naujų ir įdomių perspektyvų.