Vicemeras pasirengęs kautis dėl ledo arenos

Viename didžiausių šalies miestų Kaune veikia vos dvi ledo arenos, tačiau pastaruoju metu pasigirdo kalbų, kad vieną jų, įsikūrusią "Akropolio" prekybos centre, ketinama uždaryti. Tam kategoriškai pasipriešino miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Vietoje ledo – parduotuvės?

Ketvirtadienį vicemeras savo kabinete priėmė prekybos centrus Vilniuje ir Kaune valdančios įmonės "Resolution Property Management LT" vadovą Sigitą Jautakį ir Kauno prekybos centro "Akropolis" valdytoją Brigitą Kuodytę.

"Mus pasiekė gandai, kad vietoj ledo arenos ketinama atidaryti parduotuves, todėl noriu iš karto ir kategoriškai pabrėžti: to miestas niekada neleis. Organizuosime mitingus, kitokias akcijas, bet ledo aikštelę išsaugosime. Taip ir perduokite savo savininkams iš Vokietijos", – be užuolankų rėžė S.Buškevičius.

Jo žodžiais, Kaune nepriklausomybės laikotarpiu ir taip prarasta per daug sporto objektų, kad būtų galima į kairę ir dešinę švaistytis dar keliais jų. Iškalbingas pavyzdys – K.Baršausko g. kadaise veikusį "Žalgirio" stadioną pakeitęs prekybos centras "Molas".

"Kaune veikia dvi ledo arenos, o jų tokio dydžio miestui reiktų bent 4–5. Mieste populiarios sporto šakos, kurioms ledas būtinas. Ir ledo ritulininkai, ir čiuožėjai privalo turėti sąlygas treniruotėms ir varžyboms. Dar svarbiau, kad vietą aktyviai leisti laisvalaikį turėtų ir mūsų miesto gyventojai. Juk ir jūsų centras yra ne tik prekybos, bet ir laisvalaikio. Tad turite pateisinti pavadinimą", – ragino vicemeras.

Politikas neabejoja, kad, likus vienintelei Ledo arenai Aušros g., kauniečiai būtų nuskriausti, o kai kurios žiemos sporto šakos mieste – pasmerktos nuosmukiui.

Ragino nesivaikyti pelno

S.Buškevičiaus nuomonę išklausęs S.Jautakis aiškino, kad "Akropolio" ledo arena toli gražu nėra pelninga ar perkrauta lankytojų, atvirkščiai – jų pasigendama, todėl kyla klausimas, ar kauniečiams ji apskritai reikalinga. Juolab kad savininkams nemažai kainuoja ledo priežiūra, specializuotos technikos pirkimas ir išlaikymas.

"Dažnai čiuožyklą matome pustuštę. Kai kainą lankytojams sumažiname iki simbolinių 1 ar 2 litų, tada srautas dar atsiranda. Dėl menko lankomumo kenčia ir šalia įsikūrusios kavinės bei restoranai. Tad nutarėme ieškoti kažkokio sprendimo, atgaivinsiančio trečiojo aukšto zoną", – aiškino verslininkas.

Vicemeras, mieste, be kitų sričių, kuruojantis ir švietimą, sportą bei sveikatinimą, atsikirto, esą ne viskas matuojama vien lankytojų srautais ir pinigine nauda.

"Nereikia visur ir visada ieškoti vien tik tiesioginio pelno. Juk mūsų šalies išlaidos kariuomenei taip pat neatneša pajamų, bet jei neinvestuotume į krašto gynybą, vėliau šertume jau kitą kariuomenę, kur kas didesnę, okupacinę, – kalbėjo S.Buškevičius. – Jūs turbūt žinote, kad vienas į sportą ir sveikatingumą investuotas litas atneša naudą per žmonių sveikatą, savijautą ir nusikalstamumo prevenciją. Be to, kiek žinau, žiemą ledo aikštelė nėra nuostolinga. O ir kitais metų laikais galėtų dirbti pelningiau. Reikia tik pasukti galvą, paieškoti idėjų."

Išeitis – ieškoti idėjų

Ne vienoje Europos šalyje lankęsis valdininkas pateikė Prancūzijos pavyzdį, kai miesteliuose, mažesniuose už Kauną, ledo arenos neatsigina lankytojų ir žiūrovų. Jose kone kiekvieną vakarą rengiami šou ir cirko pasirodymai, įvairios šventės.

"Miestas dėl prekybos centro labai daug ką padarė ir yra pasirengęs padėti ir bendradarbiauti ateityje. Tačiau, jei būtų nuspręsta panaikinti ledą, mes rastume svertų apginti visuomeninį interesą – iškart panaikintume jums lengvatines žemės nuomos sąlygas, padidėtų reikalavimai ir automobilių statymo aikštelei, nes joje stovimų vietų skaičius galbūt nebeatitiktų poreikio", – perspėjo S.Buškevičius.

S.Jautakis patikino, kad verslininkai neketina kariauti su miesto valdžia, o svarstymų, kaip spręsti ledo arenos problemas, yra ir daugiau. Kai kurie jų numato išlaikyti ledo aikštelę efektyviau panaudojant aplinkines erdves.

Komentaras

Dainius Ratkelis

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius

Savivaldybė negali kištis į privatų verslą, tačiau galime paprašyti, kad verslas būtų socialiai atsakingas. Gerai, kad apie galimus "Akropolio" ketinimus sužinojome iš anksto ir iš pačių vadovų lūpų, o ne jau įvykus faktui.

Kaip suprantu, jie skundžiasi arenos nuostolingumu. Tačiau problemą galima išspręsti. Jei yra kilni idėja, miestas galėtų pasidalyti išlaikymo našta. Bet kuriuo atveju teigiamas dalykas yra tai, kad abi pusės sėdo prie derybų stalo. Tikėkimės, bus rastas visiems priimtinas sprendimas.