Vasara – lenkiant nugarą Skandinavijoje

Kasmet apie 350 kauniečių apsilanko Kauno teritorinės darbo biržos organizuojamose sezoninių darbų mugėse. Populiariausios tarp ieškančių darbo svetur išlieka Skandinavijos šalys.

Darbų mugės

Darbo biržos EURES tarnyba, kaip ir jų kolegos kitose Europos šalyse, suteikia informaciją apie darbo pasiūlymus užsienyje. Dažniausiai kreipiasi darbdaviai, ieškantys darbuotojų sezoniniam darbui.

Kauno teritorinėje darbo biržoje kiekvienais metais organizuojama sezoninių darbų mugė, kurios metu ieškantys darbo gali tiesiogiai pabendrauti su darbdaviais, aptarti darbo sąlygas, atlygį, sužinoti kitą aktualią informaciją.

"Darbo biržos renginiuose kiekvienais metais apsilanko apie 350 asmenų, ieškančių sezoninio darbo užsienyje, tačiau kiek jų išvyksta, pasakyti sudėtinga, nes tokios statistikos nėra", – paaiškino Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.

Darbas sunkus

Pasak I.Balnanosienės, dažniausiai kreipiasi darbdaviai iš Danijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos. Paprastai sezoniniam darbui siūlomos laisvos darbo vietos žemės ūkyje. Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, labiausiai ieškančiuosius darbo domina Skandinavijos šalys, bet kauniečiai neatsisako padirbėti ir kitose šalyse.

Uždarbis priklauso nuo šalies, į kurią vykstama, tačiau už nekvalifikuotą darbą dažniausiai mokamas toje valstybėje patvirtintas minimalus darbo užmokestis.

Sezonas prasideda jau nuo gegužės ir tęsiasi iki spalio mėnesio pabaigos. Bendrai tariant, sezoninių darbų darbuotojai turi būti pasirengę nelengvam fiziniam darbui, kuris kartais prasideda ir 4 val. ryto bei trunka 12 valandų, 6–7 dienas per savaitę. Ir taip, kol pasibaigs sezonas – apie 10 savaičių.

Darbo valandų per savaitę skaičius sumažėja, kai įsivyrauja blogi orai. Sezonui tik prasidėjus, darbo būna kelioms valandoms per dieną, tačiau jam įsibėgėjus dirbama apie 60 valandų per savaitę.

Uogų rojus ir pragaras

Darbo užmokestis taip pat įvairus. Įdarbinimu Skandinavijoje užsiimančios kompanijos skelbia, kad Norvegijoje sezoninį darbą dirbantiems asmenims yra mokamas 97,5 kronų valandinis darbo užmokestis. Jo dydį reglamentuoja galiojantys Norvegijos teisės aktai. Darbo užmokestis kinta priklausomai nuo išdirbtų savaičių skaičiaus.

Priimtas naujas darbuotojas surenka apie 40 kg vaisių per dieną, o jam įgavus patirties šis kiekis padidėja net iki 150 kg vaisių per dieną. Tai svarbu, kai mokama už surinktą kiekį.

Danijoje taip pat labiausiai paplitęs sezoninis darbas žemės ūkyje. Uždarbio dydis yra 10–15 eurų už valandą. Sezoninis darbas Danijoje trunka nuo 5 iki 14 savaičių per metus. Darbų laikotarpis labiausiai priklauso nuo oro sąlygų ir trunka apytiksliai gegužės–lapkričio mėnesiais.

Švedijoje galima uždirbti ir neįsidarbinant ūkiuose, o renkant laukinius vaisius bei uogas. Viena iš uogų rūšių – geltonai oranžinės spalvos vietinės rūšies avietės. Auga ežerų, upių pakrantėse, pelkėtose vietose, pievose netoli kalnų. Šios uogos superkamos maždaug po 60 Švedijos kronų už 1 kg. Per dieną galima pririnkti 10 kg šių uogų, o labai patyrę rinkėjai sugeba surinkti ir dvigubai daugiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O kur dar užsidirbti ?

O   kur  dar   užsidirbti ? portretas
Dėkokite, marytės ir petriukai , kad tokia Šengeno erdvė yra.

O kur dar užsidirbti ?

O   kur  dar   užsidirbti ? portretas
O kodėl nelenkėte nugarų , pavyzdžiui , Jurbarko rajone ? Yra juk braškių ūkiai čia pat . O kur lankstytumėt savo radikulitą , jei ES nebūtume ?

iš Norvegijos

iš Norvegijos portretas
Norvegijos laikraščiai rašo, kad šiemet braškių derlius menkas, nes jas užpuolė ligos ir puvėsis....
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių