Vandžiogaloje atidarytas memorialas holokausto aukoms

Miško laukymėje Vandžiogalos žydų brutalaus nužudymo 1941 m. vietoje atidengtas memorialas holokausto aukoms atminti. Iš žemės kylančias, pagalbos besišaukiančias rankas simbolizuojantis paminklas iškilo JAV gyvenančių litvakų ir savivaldybės pastangomis.

Susirinkusieji į ceremoniją, miško takeliu prie memorialo, iškilusio netoli senųjų Vandžiogalos žydų kapinių, brovėsi pro tirštas ūkanas. Mirusiesiems atminti jie degė žvakutes, senu žydišku papročiu dėjo akmenėlius.

„Šią ūkanotą dieną stovime čia kartu – litvakai, atvykę iš JAV, Izraelio, taip pat Lietuvos litvakai ir jūs, vietos bendruomenė. Kartu išreiškiame pagarbą čia buvusiai labai gyvybingai žydų bendruomenei, kurioje virė gyvenimas, – sakė Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas. – Šios dienos įvykis yra ir pripažinimas to, kad čia vyko baisūs dalykai. Taip, nuo XVI a. lietuviai ir žydai gyveno čia kartu, šalia vienas kito, gyveno Lietuvoje ir Lietuvai. Kai kurių jų pavardes galite perskaityti senųjų kapinių antkapiuose. Kitoje pusėje – duobė, kur žydai buvo atvesti ir brutaliai nužudyti nacių ir vietinių kolaborantų – čia gyvenusių žmonių. Taip, buvo lietuvių, kurie pasirinko nedalyvauti žudynėse. Jie pasirinko gelbėti gyvybes. Mes turime juos prisiminti, jaustis dėkingi jiems už jų heroizmą, Juk žydus gelbėję žmonės rizikavo ne tik savo, bet ir visų šeimos narių gyvybėmis. Tuo pačiu metu turime pasmerkti tuos, kurie tame dalyvavo žydų žudynėse.“

Pasak ambasadoriaus, vilčių teikia tai, kad į renginį susirinko ir nemažai moksleivių. A.Maimonas vylėsi, kad tai bus ne vienintelis jų apsilankymas prie memorialo.

Finansinę paramą šiam projektui skyrė JAV kompanija „Alex Lyon&Son”, kurios prezidentas Jackas Lyonas yra holokaustą išgyvenusio Vandžiogalos žydo Alexo Lyono sūnus. „Mano tėvas išgyveno tokių žmonių kaip jūs dėka“, – į susirinkusiuosius kreipėsi A.Lyonas. Jis pabrėžė, kad jo tėvas visada draugiškai atsiliepdavo apie lietuvius: sakydavo, kad tai yra geri, draugiški žmonės.

Memorialas, skirtas 1941 metais liepos 8 d. čia nužudytiems žydams, pastatytas senųjų žydų kapinių prieigose, egzekucijos vietoje. Pagrindinis įėjimas į žudynių vietą aprėmintas pasvirusiais betoniniais blokais, kurie savo nevienodumu tarsi pakartoja senųjų žydų kapinių vaizdinį. Memorialo kūrybinės grupės vadovė – architektė Violeta Beigienė. Kompoziciją kūrė ir skulptorius Lukas Šiupšinskas, dailininkas Vygintas Tvarijonavičius ir inžinierius Vydas Jaskelevičius.

Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis senosios litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, nugriauti paminklai atstatyti, į kapines nutiestas keliukas, miške įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė.

XX a. pradžioje žydai sudarė Vandžiogalos miestelio gyventojų daugumą, čia jų gyveno maždaug tūkstantis. „Tai buvo geri, draugiški kaimynai, kurie supirkdavo iš ūkininkų jų produkciją ir teikdavo įvairiausių paslaugų. Vandžiogaloje veikė apie 20 nedidelių žydų parduotuvėlių. Istorija mena ir jų savininkų pavardes: Rabšteiną, Šmuilą, Ošerą, Jankeliovą ir daugelį kitų“, – vardijo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Vandžiogalos Pirties gatvėje buvo įsikūręs odų apdirbimo cechas, kuriam vadovavo nagingas žydas Irša, kartu gerai išmanęs ir siuvėjo amatą. Klaipėdos gatvėje veikė stiklo dirbtuvės, Gareliko malūnas, Moltkos restoranas. Kėdainių gatvėje - Mejero malūnas, vilnų karšykla. Miestelyje buvo sinagoga ir žydų mokykla. Šeštadienį, šabo dieną, Vandžiogalos žydai traukdavo į Boreko pušyną ilsėtis.

„Deja, visa tai nutrūko 1941 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį. Vandžiogalos žydai – jauni ir seni, vyrai, moterys ir vaikai – buvo sušaudyti. Daugiau kaip 30 buvo brutaliai nužudyti čia pat, miškelyje, senųjų žydų kapinių prieigoje, kiti – Babtų šile. Liudytojų tvirtinimu, buvo sušaudyta apie 300–400 Babtų ir Vandžiogalos žydų. Šiandien lenkiamės tiems žmonėms, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo sunaikinimo. Pavyzdžiui, Vandžiogalos ūkininkas Aleksandras Vonžodas savo sodyboje buvo įrengęs slėptuvę Lopianskių, Lobanovskių ir Keidanskių šeimoms. Vėliau jam buvo suteiktas Pasaulio teisuolio vardas“, – pasak mero, tokių žmonių Vandžiogaloje ir visoje Lietuvoje buvo daug. – Mūsų tikslas – skirti dėmesį ne tik holokausto aukoms atminti, bet ir skatinti piliečius kurti tolerantišką visuomenę. Tai, kas atsitiko su žydais, vieną dieną gali atsitikti su bet kuria kita tauta. Mes visi, žydai ir lietuviai, viso pasaulio piliečiai, turime stengtis, kad panašios tragedijos niekada nepasikartotų.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Reikia statyti paminklus ir tiems, ir tiems. Labai gaila į tremtį išsiųstų lietuvių, kuriuos, beje, siuntė įvairių tautybių enkavedistai. Nenoriu ginti vienos pusės, bet apie gyvus laidojamus vaikus Sibire negirdėjau.

...

... portretas
O kiek prieš tai tie žydai lietuvių į Sibirą pasiuntė? - nes jie ir dabar stengias šią 'teritoriją' nuo lietuvių išvalyt... ką jie ir su palestiniečiais daro. Taip kad lietuviai TIK pasinaudojo savigynos teise, o ir tai - TIK inspiruoti kitų, ne taip kaip žydai iš vidinių paskatų.

Deja

Deja  portretas
lietuviai patvarke Vandziogalos zydus. ne vokieciai
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių