Valstybinių įstaigų darbuotojams trūksta bendravimo kultūros?

Kaunietį Alvydą Lukoševičių nemaloniai nustebino valstybinių įstaigų darbutojų bendravimo kultūra.

„Kas dveji metai tenka tvarkyti dokumentus dėl pašalpos gavimo ligonio slaugymui. Atrodo, nuėjai, pridavei, ir viskas, tačiau reikia daug laiko, kantrybės išbandymų, netgi patirtų patyčių. Gal paprasčiau pas šeimos gydytoją – jie žino apie ligonį. Po to stumdaisi komisijos priėmimo koridoriuose, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (Savanorių pr.). Čia pamatai tarsi sovietinį palikimą – viskas prasta, bjauru, belangiai koridoriai, kvapas tarsi bakalėjos parduotuvėje. Gydytojai šalti, abejingi, žiūri tik į paragrafo raides (suprantama, yra daug apsimetėlių). Jei sėkmingai įvyko dokumentų peržiūra, lyg ir džiaugdamasis išeini, bet mintyse pagalvoji – mes juk Europos piliečiai", – stebėjosi A.Lukoševičius.

Jo teigimu, dar prastesnė situacija Socialinių paslaugų skyriuje, įsikūrusiame Nemuno gatvėje.

„Aplinka gal ir švari, sutvarkyta, koridoriuose daug skubančių darbuotojų. Reikia sulaukti savo eilės pas vyr. specialistę, kuri sutinka tave lyg svetimšalį, lyg kalinį, lyg kokį neišmanėlį. Pagyvenusi specialistė ponia B. tave būtinai aprėks, kad neturi dokumentų kopijų (nors ant kiekvieno stalo stovi po kopijavimo aparatą). Jei pildant anketą padarysi klaidų – dar blogesni atsiliepimai apie tave („Žiūrėk, skaityti nemoki!“ – tokios replikos). Kažkaip pavyksta užpildyti, nors, rodos, „specialistės“ pareiga tai atlikti. Išeini jausdamasis taip: lyg ir nemušė, bet širdį skauda“, – įspūdžiais dalijosi kaunietis.

Jis tikina dar didesnį pažeminimą patyręs, kai kabinete nr. 8 bandė užsisakyti neįgalumo pažymėjimą.

„Čia būsi priimtas putlios moteriškės, kuri net nepažvelgs į tave. Pirmiausia aprėks, kad duodi ne tą pažymą, nors jų yra tik trys, o toliau šauks: „Kur kopijos?!“. Paklausus, kada bus galima atsiimti pažymėjimą, rėks, kad yra telefonas, bet nepasakys, kuriuo numeriu skambinti. Tai valstybinė įstaiga, čia renkasi ligoniai, jų globėjai, žmonės, kuriems reikia socialinės pagalbos, gero žodžio. Lietuviška lenta ir herbas, bet matomos senosios žymės su sovietiniu mentalitetu, abejingumo ir nekompetencijos raugu", – apgailestavo į redakciją kreipęsis vyras.

KOMENTARAS

Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos pavaduotoja Jūratė Putnienė

Labai nustebome išgirdę, kad blogai dirbame.

Mano asmenine nuomone, tas žmogus tikrai buvo mandagiai aptarnautas. Jis buvo atėjęs ir pas mane į kabinetą, tačiau mūsų bendravimas buvo normalus, išeidamas net padėkojo. Jokios konfliktinės situacijos nebuvo.

Visi mūsų skyriaus specialistai yra apmokomi, kad žinotų, kaip reikia bendrauti, elgtis tam tikrose situacijose.

Mūsų skyriuje yra skiriamas didelis dėmesys bendravimo kultūrai. Pas mus ateina žmonės, kurie gyvenime nuskriausti, į viską jautriau reaguoja. Jiems reikia skirti žymiai daugiau laiko, plačiau paaiškinti.

Jeigu mes nuolat sulauktume daug nusiskundimų, tada galėčiau sakyti, kad turime rimtą problemą, bet taip nėra. Manau, kad vienas žmogus tiesiog per smarkiai sureagavo. Jis supyko, kad skyriaus specialistės jo paprašė pateikti dokumentus, o jis teigia, kad mes turėjome juos iš jo paimti. Imti iš žmogaus rankų dokumentus būtų tikrai negražu, be to, mes to daryti ir negalime.

Per vieną dieną Socialinių paslaugų skyriuje yra aptarnaujama apie 70 interesantų. Kiekvienas skirtingai sureaguoja, tačiau su visais yra bendraujama mandagiai. Jeigu būna žodiniai ar raštiški nusiskundimai, yra sudaromos komisijos, kurios tiria tas situacijas.

Turbūt pirmą kartą sulaukėme tokio rimto nusiskundimo.