Valstybės įmonė spjauna į privačią nuosavybę

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kaunietis Gediminas Vasiliauskas pakliuvo į nepavydėtiną situaciją. Prieš septynerius metus įsigijęs apleistą statinį, iki šiol negauna teisės į jį investuoti. Neleidžiama ir jo parduoti.

Tarnavo kaip degalų bazė

G.Vasiliauskas pakliuvo į biurokratinius, o gal į valdininkiško atsainumo gniaužtus.

Dar 2010 m. prie Kauno marių jis įsigijo nebenaudojamą pastatą. Jis anksčiau tarnavo kaip bazė, kur buvo įpilami degalai laivams.

Iš Klaipėdos bendrovės įsigyta nuosavybė – 50 kv. m  ploto statinys T.Masiulio g. 21B, kurio paskirtis – ūkinis pastatas.

Prie marių netoliese stūkso ir kitas nenaudojamas pastatas, priklausantis bendrovei "Uneta".

Atsigaunant Kaunui vis daugiau vilčių dedama, kad pagaliau atgis ir Kauno marių krantinė: iš pelenų pakils prie jos esančios griuvenos, atsiras paslaugų upeiviams ir pakrantės poilsiautojams.

Deja, atrodo, kad valstybės įmonėje Vidaus vandens kelių direkcijoje (VVKD) tebekaraliauja stagnacija ir trauktis ji niekur neketina.

Ketino investuoti

Pirkdamas pastatą G.Vasiliauskas išsiaiškino: jis turi pamatus, stogą, sienas, tad yra visavertis ir nelaikinas statinys.

G.Vasiliausko planuose buvo siekis pastatą rekonstruoti, kad šis būtų naudingas tolimesniam krantinės vystymui. Pavyzdžiui, įrengti nuotekų atidavimo siurblinę, atvesti geriamąjį vandenį, kad laivelių savininkai galėtų pasipildyti vandens atsargas, įrengti tualetą, keleivių laukiamąjį, informacinį stendą, kavinukę, administracines patalpas, teikti prieplaukos paslaugas ir taip sukurti keletą darbo vietų.

Tačiau jis neįvertino, kad investicijas teks užšaldyti mažiausiai septyneriems metams. Visa tai dėl to, kad žemė po pastatu yra valstybės.

Aplink esančioje teritorijoje yra įrengtos stovėjimo aikštelės, laiptai vandeniui pasiekti, kuriuos VVKD valdo patikėjimo teise.

Tapęs savininku G.Vasiliauskas kantriai pradėjo minti slenksčius ir tvarkyti dokumentus, kad galėtų į pastatą investuoti ir jį eksploatuoti. Tam pirmiausia reikėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimą jam išnuomoti valstybinę žemę, esančią po pastatu ir aplink jį, taip pat sutikimą, kad jis galėtų naudotis privažiavimo keliu.

NŽT pareikalavo projektą suderinti su statinius patikėjimo teise valdančia direkcija. Jos sutikimas rekonstruoti statinį ir išnuomoti G.Vasiliauskui žemę gautas dar 2010 m. Tuomet valstybės įmonei vadovavo Gintautas Labanauskas.

Laukė, kol apsikuops

Dar 2011 m. tuometis direkcijos vadovas G.Labanauskas ir G.Vasiliauskas oficialiai sutarė dėl žemės sklypo T. Masiulio g. 21B, Kaune, dokumentų tvarkybos.

Nusiunčiu prašomus dokumentus, atsakymų negaunu. Tada skambinu. Atostogauju, sako. Susitikimui paskiriame kitą dieną. Tada kaip tik tądien direkcijos atstovui atsiranda komandiruotė.

Pastato rekonstrukcijos iniciatyva iš pradžių ilgam buvo įstrigusi paaiškėjus, kad įregistruoti ne visi egzistuojantys direkcijos statiniai. Dėl to NŽT negalėjo derinti parengtų kadastrinių matavimų.

"Kantriai laukiau. Tuometė direkcijos valdžia norėjo susitvarkyti viską ir pritarė, kad visiems tik į naudą būtų, kad pakrantės objektai, tarp kurių ir vienas priklausantis man, būtų sutvarkyti", – prisiminė G.Vasiliauskas.

Anot jo, direkcijos atstovai nuolat susitikdavo ir su juo, ir su "Unetos", kuriai tebepriklauso mūrinis apgriuvęs pakrantėje esantis pastatas, atstovais. Direkcijos atstovai verslininkus, anot jų, ragino greičiau tvarkytis.

Pažaidė ir išspjovė

Galų gale direkcijai per ketverius metus pabaigus visus formalumus su jos valdomu valstybei priklausančiu turtu ir G.Vasiliauskui besitikint ilgai laukto starto pajudinti savo projektą bei realiai pradėti tvarkytis, valstybės įmonės optimizmas išblėso. Tiksliau, pasikeitė įmonės vadovai. VVKD direktoriumi tapo socialdemokratas Antanas Ivanauskas.

Tiesa, iš pradžių jos vadovai dar buvo linkę pažaisti su G.Vasiliausku.

NŽT paprašius pristatyti pakartotinį direkcijos pritarimą, jos vadovai ėmė elgtis stebėtinai vangiai, bet tikino toliau norintys bendradarbiauti. "Atnaujinome vizualizacijas. Pakartojome raštus, kad pastatas bus pritaikomas prieplaukos reikmėms", – pasakojo G.Vasiliauskas.

Anot jo, prasidėjo vilkinimas. "Nusiunčiu prašomus dokumentus, atsakymų negaunu. Tada skambinu. Atostogauju, sako. Susitikimui paskiriame kitą dieną. Tada kaip tik tądien direkcijos atstovui atsiranda komandiruotė", – vardijo, kaip sekėsi tartis, kaunietis.

Kadangi po to VVKD neinicijavo jokių tolesnių veiksmų, G.Vasiliauskas pats kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo.

Neapsikentęs vedžiojimo už nosies, surinkęs visus dokumentus ir turimą galiojantį pirmąjį sutikimą, kaunietis  pats kreipėsi į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos.

NŽT, vadovaudamasi galiojančiu 2011 m. patvirtintu žemės dalių pastatams funkcionuoti nustatymo planu, parengė įsakymą sklypo naudotojams, kokiomis dalimis yra paskaičiuojamos žemės sklypo dalys nuomai ir panaudai sudaryti. Praėjusių metų pabaigoje, gavusi NŽT įsakymą, direkcija jį apskundė. Valstybės įmonės vadovai, net pabandė sumenkinti verslininko turtą. "Tokia valstybės įmonės pozicija privertė net suabejoti, ar Lietuvoje galioja įstatymai ir saugoma privati nuosavybė", – neslėpė verslininkas.

Valstybės įmonė apsimetinėja?

VVKD direktorius gamybos ir technikos reikalams Laimonas Kamienas "Kauno dienai" tikino, kad direkcija esą neturi nieko bendro su nesklandumais, kodėl pastato rekonstrukcija nepajudėjo iš mirties taško.

"Trukdžių p. G.Vasiliauskui investuoti į nuosavybę iš direkcijos pusės nėra buvę nei anksčiau, nei šiuo metu. Diskusijos vyko ir tebevyksta dėl žemės (žemės servituto), kurios direkcija nevaldo, tai patikėta Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos", – bandė išvežioti L.Kamienas.

Raštu pateiktame atsakyme teigiama, kad 2016 m. rugsėjį direkcija iš NŽT Kauno miesto skyriaus yra gavusi įsakymą dėl žemės sklypo T.Masiulio g. 21B, Kaune, dalių nustatymo, parengtą pagal 2010 m. tuomečių direkcijos vadovų ir p. G.Vasiliausko pasirašytą sklypo pasidalijimo planą.

Anot jo, direkcija negali sutikti su valstybinės žemės nuoma G.Vasiliauskui, nes jo pastatas stovi ne ant žemės, o ant direkcijos valdomos aikštelės kieta danga.

G.Vasiliauską nustebino toks argumentas. Jo pastatas pastatytas 1972 m., kadastro duomenys nustatyti 2008 m. Direkcijos aikštelė įregistruota tik 2015 m. Rengiant aikštelės techninį projektą, G.Vasiliausko neprašyta jokių sutikimų, nebuvo jokių projekto derinimų, todėl, anot jo, gali apskritai būti ginčijamas tos aikštelės teisėtumas.

Prašoma išnuomoti būtent tokį valstybinės žemės plotą, kaip aiškino G.Vasiliauskas, nes tiek anksčiau buvo priskirta degalų bazės veiklai. Teritoriją iki šiol juosia tvora.

"G.Vasiliauskui buvo pateikti direkcijos pasiūlymai ir kvietimas privažiavimo servituto nustatymui aktualijas derinti su direkcijos sudaryta darbo grupe. Deja, p. G.Vasiliausko tai nesudomino, ir jis pradėjo teisminį procesą", – raštu atsiųstame atsakyme biurokratiškai dėstė L.Kamienas.

Pasak G.Vasiliausko,  sunku planuoti investicijas, kai valstybės įmonės nuomonė keičiasi priklausomai nuo vėjo krypties.

"Pateikiau dokumentus NŽT dėl žemės nuomos. Buvo parengtas įsakymas, kurį direkcija apskundė NŽT (sumenkindama pastato vertę). NŽT nusprendė panaikinti įsakymą išnuomoti man žemę ir mane įpareigojo parengti servitutų planą. Taip ir buvo padaryta, bet vėl prasidėjo vilkinimai. Kyla klausimas, kodėl anksčiau NŽT atrodė, kad žemę išnuomoti gali, o dabar servitutas nebegalimas?" – traukė pečiais G.Vasiliauskas, tikėdamasis teisybę rasti teisme.

Teismo G.Vasiliauskas prašo įpareigoti atsakovą VVKD netrukdomai leisti jam prieiti, privažiuoti ir naudotis nuosavybės teise priklausančiu pastatu T. Masiulio g. 21B.

G.Vasiliauskas ne tik negali rekonstruoti ar parduoti turimo pastato, bet ir prie jo prieiti – direkcija yra užrakinusi įeigą ir įvažą.


Kas laukia marių prieplaukos?

VVKD pasiteiravome, kas laukia Kauno marių keleivinės prieplaukos.

Direkcija nurodė, kad yra parengusi ir viešai pristačiusi Kauno marių prieplaukos sutvarkymo schemą. Joje, kaip teigiama, numatyta apie 0,4 ha teritorijos skirti viešajai erdvei, miestiečiams ir miesto svečiams.

Dalis kitų prieplaukos sutvarkymo planų stebėtinai sutampa su G.Vasiliausko siūlytais įgyvendinti dar prieš septynerius metus. Tik direkcija pasirengusi tam išleisti tikriausiai valstybės arba ES pinigus, o ne leisti prisidėti privatiems asmenims.

Ar šie gražūs valstybės įmonės planai dar kartą neliks tik popieriuje? O gal direkcija kaip pinigų panaudojimo ir savireklamos profesionalė Kauno marių pakrantei yra parengusi ne mažiau svarbią misiją kaip ir Marvelės krovininei prieplaukai, pastatytai už ES milijonus, tačiau sulaukiančiai tik vieno kito krovinio? Pastatyta, bet negi direkcija kalta, kad prieplauką sunku pasiekti?


Nei patys daro, nei kitiems leidžia

Apleistą Kauno marių krantinę valdančios valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinį direktorių Antaną Ivanauską, atrodo, tenkina dabartinė situacija.

– G.Vasiliauskas buvo gavęs ankstesnės direkcijos valdžios pritarimą savo planams ir bent jau jam priklausantis statinys galėjo būti atgaivintas merdėjančioje krantinėje.

– Nežinau, buvo gavęs pritarimą ar ne.

– Ankstesni direkcijos atstovai yra pasrašę sutikimą. Kodėl direkcijos pozicija pasikeitė?

– Mūsų įsitikinimu, pastatui-stoginei žemės servitutas nėra priskiriamas, nepriklauso, tokį išaiškinimą esame gavę iš Nacionalinės žemės tarnybos. Ginčas dėl to ir kyla. G.Vasiliauskas vis tiek reikalauja sau žemės. Ne mes žemės savininkai, jos nevaldome. Neturime jokios juridinės ir praktinės teisės tai daryti.

– Nepripažįstate privačios nuosavybės? G.Vasiliauskui priklausantis statinys Registrų centre įregistruotas daug anksčiau nei valstybės įmonei priklausanti aikštelė. Be to, tai net nebuvo derinta su verslininku.

– Taip. Matyt, kažkokie kitokie statiniai buvo. Man sunku pasakyti, kas ten buvo 1995–1996 m.

– Nei jums naudinga, kad pastatas krantinėje tiesiog stovi užrakintas ir jo negalima pritaikyti upeivių poreikiams, nei savininkui, nei visuomenei.

– Ką pagal teisės aktus jis gali daryti, tą tegul daro.

– Neturėdamas direkcijos pritarimo naudotis po pastatu esančia valstybine žeme ir privažiavimu prie jos, savininkas joje beveik nieko negali daryti.

– O prie ko čia mes? Mes negalime nei pritarti, nei nepritarti. Yra G.Vasiliausko nuosavybės daiktas, ką teisės aktai sako, tam gali ir naudoti. Ten yra buvę ir kitų statinių: priešgaisrinė stotelė, dar kažkas. Kaip nevertingi pastatai jie buvo nugriauti ir išregistruoti dar kitų kompanijų.

– Realu, kad prieplauka per porą ar penkerius metus atsigaus?

– Priklauso nuo bendro plano išvystymo. Yra savivaldybės administracijos norai išvystyti viską. Ir mes prie šito prisidedame.

– Savo jėgomis nieko negalėtumėte padaryti?

– Taip. Ką mes? Iš biudžeto finansuojami. Lėšų į tuos dalykus nedėsime. Bendrausime su miesto savivaldybe.



NAUJAUSI KOMENTARAI

atsitiktinumas ?

atsitiktinumas ? portretas
Dr. Neringa Ivanauskienė, mero patarėja savivaldybės įmonių, įstaigų valdymo ir optimizavimo klausimams, tel. 8-37 207731, Laisvės al. 96, 207 kab.

to "to praeitis"

to "to praeitis" portretas
Tai ką, troli piktasis, pasakoje teisybę užuodi, tai siutas ima? :)). Nemiegok ramiai, bus nuotaikos, dar ir tęsinį paseksiu :)))

Kgb

Kgb portretas
Paskaicius interviu tai muzikas kazkoks!!!! Kaip toks pedikas galejo lietuvos banke tokius postus uzimti?!!!! P.s.. “nasasal” kazkam is maskvos..
VISI KOMENTARAI 36
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių