Valdžios užmojis neblėsta: Kongresų rūmai Kaune bus, kur – dar nežinia

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) skelbia konkursą išrinkti tinkamiausią vietą Kongresų ir koncertų rūmų statybai.

Naujuose rūmuose planuojama sukurti įvairių paskirčių erdves, kuriose iš viso būtų virš 2200 vietų. Kongresų ir koncertų rūmuose ketinama įrengti dvi 700 ir 1500 vietų didžiąsias sales, taip pat mažesnes sales, patalpas artistams ir repeticijoms, derybų kambarius, biurų patalpas. Numatyta įkurti restoraną ir ekspozicijų erdvę, greta pastato įrengti mašinų stovėjimo aikštelę, pranešė savivaldybė.

„Buvo nemažai diskutuota, kaip pavadinti naujuosius rūmus. Priimant galutinį sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad Kaune trūksta vidutinio dydžio koncertinių salių. Pavyzdžiui, Kauno valstybinė filharmonija sutalpina 500 klausytojų, o Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje telpa 700 žiūrovų„, – teigė KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė, pabrėžusi, kad būsimi rūmai užimtų nišą tarp šių kultūros erdvių ir didžiulės, apie 15 tūkst. žmonių talpinančios „Žalgirio“ arenos.

Pasak miesto mero Andriaus Kupčinsko, Kongresų ir koncertų rūmai padėtų į Kauną pritraukti tarptautines konferencijas.

„Be to, atsirastų galimybės organizuoti didesnius muzikos festivalius, kviesti pasaulyje žinomus atlikėjus, o ir paties Kauno simfoninio orkestro veiklos sąlygos pagerėtų“, – įsitikinęs miesto meras.

Projektų kūrėjams siūloma rinktis vieną iš šešių vietų: Nemuno salą, viešosios paskirties sklypą šalia Kauno piliavietės, buvusios Aviacijos gamyklos teritoriją (Europos pr. Nr. 5), sklypą šalia „Kauno grūdų" komplekso (H. ir O. Minkovskių g. Nr.63) ir Kalniečių parką. Architektams taip pat siūloma svarstyti galimybę įkurti Kongresų ir koncertų rūmus rekonstruojant Kauno sporto halę.

Konkurso sąlygos architektams nedraudžia siūlyti ir kitų miesto erdvių, tačiau akcentuojama, kad siūlomi sklypai priklauso savivaldybei, o analizuodami privačių sklypų tinkamumą, projektų autoriai turėtų įvertinti galimą riziką ir galutinę sąmatą.

„Orientuojamės į 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos perspektyvinius planus, todėl norime, kad kuo greičiau būtų surengtas projektinių idėjų konkursas. Kitais metais planuojame parengti techninį projektą, o 2014-aisiais jau derinti Rūmų finansavimo klausimus", – sakė  A.Kupčinskas.

Preliminariais skaičiavimais, Kongresų ir koncertų rūmų statyba galėtų kainuoti 90-100 mln. litų.

Konkurso laimėtojais bus išrinkti tris pirmąsias vietas užėmę projektai. Pirmos vietos laimėtojui numatyta 16 tūkst. litų, antros vietos laimėtojui – 12 tūkst., o trečios vietos – 8 tūkst. litų premija. Taip pat bus skirtos 3 tūkst. litų dydžio paskatinamosios premijos.