V. Matijošaitis: užkursime visus, kad dirbtų

„Iki inauguracijos susitiksiu  su visų savaivaldybės skyrių ir įmonių vadovais. Griežtai keisime tvarką, kai savivaldybių įmonėms buvo daroma vienos ar kitos partijos įtaka. Ketiname visus užkurti taip, kad visi dirbtų miestiečiams, o ne lėtai nešiotų popieriukus“,– kardinalius pokyčius žada naujai išrinktas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Savivaldybės darbuotojams teks ne tik susitaikyti su permainomis, bet ir priprasti prie miesto vadovo  numylėtinės – kalytės Broškės, kuri lankysis ir mero kabinete. Apie būsimas naujoves, formuojamą komandą LRT televizijos laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis kalbasi su naujuoju Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.

– Pone Matijošaiti, ne tik vairuojate raudoną „Ferrari“ ir „Porsche“ limuziną. Esate turtingiausias meras Lietuvoje per visus 25 Lietuvos Nepriklausomybės metus. Čia privalumas ar tik faktas?

– Linkėčiau, kad visi Lietuvos žmonės gyventų turtingai, kad reikėtų kuo mažiau galvoti ne kaip pasidinti pajamas, o apie darbus.

– Nemažai kalbama apie galimas rizikas Jums tapus meru. Vieni sako, esą jis jau turi pakankamai ir dirbs miestiečiams, kiti teigia, kad ieškosite naudos sau. Ką apie tai manote?

– Daug kas klausia, ar aš turiu kažkokių interesų mieste. Visiems sakau, kad turiu. Man labai rūpi, į kokius darželius ir mokyklas eis mano anūkai ir kitų kauniečių vaikai, kokiais jie užaugs žmonėmis, kur sportuos, kur leis laisvalaikį, ar emigruos į Vilnių, ką dabar daro apie 40 tūkstančių studentų, kurie mokosi Kaune ir po studijų išsivažinėja. Taigi, turiu interesų, kad ir mano, ir visų kauniečių anūkai liktų Kaune.

– Imsite mero algą?

– Be abejo. Kiekvienas dirbantis žmogus turi gauti atlyginimą.

– Jūsų manymu, kiek turėtų uždirbti vieno didžiausių Lietuvos miestų meras, kad galėtų oriai gyventi ir reprezentuoti miestą?

– Tiek, kad nereikėtų sukti galvos dėl buities. Ne tik meras turėtų tiek uždirbti, visi miestiečiai taip pat.

– Esate kada nors davęs kyšį?

– Jeigu atsakyčiau, kad daviau, būtų blogai, jei ne – irgi blogai. Pasakysiu tik tiek, kad esu su tuo susidūręs.

– Ar verslininkui įmanoma gyventi nedavus kam nors kyšio?

– Žiūrint, ką vadinsime kyšiu. Daug kas sako, kad gydytojai ima kyšius, bet jiems žmonės dažniausiai atsidėkoja. Nuperki dovaną vakų darželio auklėtojai – taip pat galima sakyti, kad davei kyšį. Bet  žmonės žino, kiek uždirba auklėtojos, gydytojai, todėl kažkuo ir prisideda.

– O Jums yra siūlę kyšį?

– Ne. Keisčiausia, kad dirbant milicijoje ir policijoje niekas nepasiūlė jokio kyšio. Mes turėjome su šviesaus atminimo žmona papildomų pajamų, bet tik namuose.

– Turite omenyje rožėmis klotą Jūsų verslo pradžią, kai dirbdamas milicininku pradėjote pardavinėti gėles?

– Mes ne tik pardavinėjome, mes jas ir auginome. Ir tai veikiau buvo ne rožėmis, o jų dygliais klotas kelias.

– Ar Jūs lengva ranka paliekate pareigas „Vičiūnų“ įmonių grupėje? Juk vadovavote daugybei prekybos, paslaugų, gamybos įmonių?

– Kiekviena įmonė turi savo vadovus, aš esu valdybos pirmininkas. Valdyboje daug jaunimo, visi vadovai užaugę pas mus. Nėra taip, kad vienas Matijošaitis sukūrė verslą. Jį sukūrė visa komanda.

– Kas bus Jūsų vietoje? Sūnus ar samdytas vadovas?

– Esu linkęs į sūnų.

– O jis ar linkęs? Ar jau laikas visą korporaciją atiduoti sūnui?

– Gal būčiau taip padaręs po kokių dvejų metų, bet atėjo ši diena ir pagreitino viską.

– Koks Jūs esate vadovas?

– Esu komandos vadovas. Įsiklausau, įsigilinu į visas naujoves, siūlymus ir priimu, jeigu jie teisingi. Mes kolektyve visuomet diskutuojame ne kaip paneigti, o kaip padaryti. Ir tik vėliau aptariame, kas galėtų sutrukdyti mūsų tikslams.

– Ar pagalvojote, kaip reikės dirbti savivaldybėje, juk čia kitaip nei versle. Vieni formuluoja užduotis, reikalauja rezultatų, kiti – tik kalba?

– Yra ir tokių, kurie su popieriukais vaikšto. Ir dar taip lėtai, kad norėtųsi spirti.